Mes Poem by Ghayath Almadhoun

Mes išdrabstyti aplinkui gabalais, mūsų mėsa skrieja oru it lietaus lašai, mes nuoširdžiai atsiprašome visų šio civilizuoto pasaulio piliečių, vyrų, moterų ir vaikų, nes netyčia pasirodėme jų taikiuose namuose nepaprašę leidimo. Atsiprašome, nes įspaudėme savo nutrauktas kūnų dalis į jų tyrą it sniegas atmintį, nes jiems regint išniekinome įprastą vientiso žmogaus kūno vaizdą, nes turėjome įžūlumo staiga įšokti į naujienų suvestines, interneto ir spaudos puslapius, nuogi, nes įšokome savo krauju ir apdegusiais likučiais. Mes atsiprašome visų, kurie nedrįso atvirai pažvelgti į mūsų žaizdas, baimindamiesi juos apimsiančio siaubo, atsiprašome ir nesugebėjusių baigti vakarieniauti, nes jie netikėtai per televiziją pamatė šviežius mūsų atvaizdus. Mes atsiprašome visų kentėjusių, nes pamatė mus tokius, nepagražintus, nes niekas nesistengė mūsų sulipdyti į viena, sudėlioti mūsų palaikų, prieš mums pasirodant ekranuose. Mes taip pat atsiprašome Izraelio kareivių, kurie, norėdami mus ištaškyti į gabalus, taip stengėsi spaudydami mygtukus savo lėktuvuose ir tankuose, mes atsiprašome už tai, kokie bjaurūs atrodėme, jiems nukreipus savo bombas ir sviedinius tiesiai į mūsų minkštas galvas, atsiprašome už tas valandas, kurias jiems teks dabar praleisti psichiatrijos klinikose, stengiantis vėl tapti žmonėmis, kuriais jie buvo prieš mums pavirstant į atgrasius kūnų gabalus, persekiojančius juos kaskart jiems bandant užmigti. Mes esame jums ekranuose ekranuose ir spaudoje matyti dalykai, ir jeigu pasistengtumėte sudėti visus gabalus į viena, kaip dėlionės detales, pamatytumėte mus aiškiai, taip aiškiai, kad nebepajėgtumėte daugiau nieko padaryti.

Translated from English by: Marius Burokas