KIAULĖ Poem by Maarja Kangro

Per radiją girdėjau:
kiaulė senovėj pratusi bastytis apie trobą
ir išmatas žmonių suėsti.
Įmisdavo nuo jų, apsiparšuodavo.
Žmonės, nudobę kiaulę, ją sukirsdavo.
Pavalgę vėl nueidavo
kur nors po krūmais už trobos.
Paršeliai gi, užuodę kvapą,
risnodavo į krūmus ėsti.
Ir taip toliau.

Čia paaiškėjo, kad istorija yra spiralė.
Sugrįžusi prie savo ištakų,
kiaulė pasitelkė
daug išmanesnius įnagius
ir nenusakomą laikyseną.