Kas mylima, kai mylima? Poem by GONZALO ROJAS

Kas mylima, kai mylima, Dieve: baisi gyvenimo šviesa
ar mirties šviesa? Ko ieškoma, kas randama, kas
yra meilė? Kas ji? Moteris su savo gelme, rožėmis, vulkanais,
ar ta skaisčiai raudona saulė - mano šėlstantis kraujas,
kai įsiskverbiu į ją iki tolimiausių šaknų?

O gal viskas tik didelis žaidimas, Dieve, ir nėra nei moters,
nei vyro, tiktai kūnas: tavasis kūnas,
išdalytas po grožio žvaigždes, regimos amžinybės
bėglias kibirkštis.

Aš žūstu, o Dieve, aš žūstu šitame kare -
vaikščioti tarp jų gatvėse, negalėti iš karto
mylėti trijų šimtų, nes esu amžiams pasmerktas vienai,
tai vienintelei, kurią man davei senajame rojuje.