Kol šventovę sudegins, kolei Poem by Amanda Aizpuriete

Kol šventovę sudegins, kolei

Kol šventovę sudegins, kolei
stovėsi piktas ir žilas prie nuolaužų,
kol pelenas jūrą užkrės,
ta vėl kolona sužydės

kaip rožių krūmas - ta kolona,
kur įstingusi šokio naktis.
Ir kraujažiedžių kvapnumas
bus akmenio nuosprendis mums -

už prašoktas dienas doringas,
už išsvajotus posūkius vingius.

COMMENTS OF THE POEM
READ THIS POEM IN OTHER LANGUAGES
Close
Error Success