Laužas iš arklio akių Poem by Valzhyna Mort

Arklio akys gulėjo kur susieina.
Arklio akys gulėjo kur susieina
Sniegas ir prakaitas.
Man nebaisu,
man tiesiog karšta
lig akių eiti per sniegą be odos.
Мan skaudu ir visai nebaugu
iš arklio akių laužą sukurti.
Spalva šito laužo -
balta,
kaip іr viso kraujo kur susieina.
Kvapas šito laužo -
užkimęs,
užkimęs vaikų regėjimais.
Іr kаі tu įeisi į šitą
laužą,
tu iš pradžių
rysi jo seilę raudoną,
o kai pažvelgsi aukštyn,
pamatysi,
kad iš tavęs belikusios vien tiktai
Arklio akys.