lyg būčiau aš sportloto] Poem by Valzhyna Mort

lyg būčiau aš sportloto
kamuoliukas po būgną vis
saltus visokius, po to
fokstrotą sukrų pašvyst
rėkia, kad pliš gerklė
kamuoliukas iškrito
lyg amžinybėn lėkt
manajam nebūtų likta.

kaip nuo ištikimybės pasprukti
prikepo lyg vantos lapas
iš alkio už menką trupinį
už mano vis numerį stato.
ir laksto akelės varganos
kamuoliukui vis iš paskos
tarytum po drangią darganą
už lango žiemos pilkos.

ir kol mano būgnas sukasi
ir kol suvisam sustos
marazmiškai noriu, kad būčiau
švininė savo sesuo.

kad išlėkčiau visiems netikėtai
sidabro suknia -
į laisvę!
ir vienas toks sužavėtas
po širdžia paslėptų mane
jau naujai - raudonai - aptaisęs