Mūsų kūnai Poem by ROLANDAS RASTAUSKAS

Mūsų kūnai

Mūsų kūnai
buvo protingesni
už mus

kai mes
jau nebebuvome
kūnai

mūsų kūnai
dar mąstė
prisilietimais

ir toji odos
topografija
buvo belaikė

mūsų kūnai
stebėjo mus
nieko nesuprantančiom
porom

šaukė
vardais

į kuriuos atsiliepti
jau nebeturėjom
jėgų

COMMENTS OF THE POEM
READ THIS POEM IN OTHER LANGUAGES
Close
Error Success