ROLANDAS RASTAUSKAS

reikia eiti namo pro bažnyčių prisodrintą dangų
pro išąlusias išėdas ir iš balkono išspirtas egles
reikia eiti namo savo kūną įtempus it lanką
pro girtuoklių stotis ir vitrinų šaltas ugneles

reikia eiti namo be atodairos lig pamišimo
aidint šlagerių poteriams brautis pro ledo vartus
reikia eiti namo nes dangus jau tave pavaišino
apreiškimo skutais užmokėjęs už gatvių vardus

reikia eiti namo atsiduodant vėjuotai vietovei
speigo runos odoj išvedžiotos besvore ranka
reikia eiti namo tarsi neršiančios žuvys prieš srovę
kelių brydės sniege Karoliniškių bokšto anga

reikia eiti namo šitą kryptį atpasakos knygos
jas ir vėl kada nors mokiniai po pagalviais laikys
reikia eiti namo kol rakštis danguje neįstrigus
vėliavėlė purve kraujo lašas žiemos taikinys
...

Toji
vandens lėlė
tobula kaip
Radausko ei ei
ei-lėraštis

kurio
tobulumas

(tik pamanyk!)
kliudo
Gedai ir Nykai

fontanas sizifas
gludinantis
jau šlifuotą
granitą

norėčiau tarnauti
kad ir Stokholmo Vandenų
(Stockholm Vatten)
fontanų tarnyboje

kas dieną vilkėti
pilką šimtakišenį
kombinezoną Star trek

ir griežtai
nustatytu laiku
barstyti chemikalus

iš plastikinio kruzelio
fontanų spermatozaurams
...

Mūsų kūnai
buvo protingesni
už mus

kai mes
jau nebebuvome
kūnai

mūsų kūnai
dar mąstė
prisilietimais

ir toji odos
topografija
buvo belaikė

mūsų kūnai
stebėjo mus
nieko nesuprantančiom
porom

šaukė
vardais

į kuriuos atsiliepti
jau nebeturėjom
jėgų
...

Unsere Körper
waren klüger
als wir, als wir
keine Körper
mehr waren.

Unsere Körper
dachten noch in Berührungen,
und diese Topografie der Haut
war zeitlos.

Unsere Körper
beobachteten uns mit
verständnislosen
Poren, riefen
Namen,

auf die zu erwidern
wir keine
Kraft mehr hatten.
...

Pasikaso
krūtinės narvą

šonkaulių virbus
pilvo grotą

užgauna
stygas

it įkalintą
glostytų

iš ana -
pus
...

Kratzt sich
die brusthöhle

die rippengerten
den bauchkäfig

berührt
die stimmbänder

eingeprägtes
gestreichelt

von jen-
seits
...

Žudančiai
tikslios
rožės

it
nu-
žengusios

nuo
supelėjusios

tatuiruočių

odos
...

Tödlich
genaue
Rosen

wie
herab-
gestiegen

von
verschimmelter

tätowierter

Haut
...

Juoda
apsunkusi
musė

skrenda
į šviesą
į mirtį

virsta
traiškanom

po mano
delnu

atspaudu

milimetriniam
atminties
popieriuj

ženklu stikle

iš Dievo
kūrinio

meno
kūriniu
...

Schwarze
schwere
fliege

fliegt ins licht
in den tod

wird zu
zerquetschtem

unter meiner
handfläche

zum abdruck

auf mil-li-me-ter-
pa-pier des ge-dächt-nis-ses

zu zeichen auf glas

von Gottes
schöpfung

zum kunst
werk
...

1.
Kas mus sulaiko nuo šuolio į tolį -
baimė palikti seserį, brolį?
Baimė staiga atsitrenkti į sieną
kaulais visais, smegenim? Šiandieną*
gimusį švenčia taikus pasaulis.
Tai pasala. Ir kokios apgaulės

2.
tik neišbandė genijus tėvas -
naktį žmogus, o iš ryto Dievas,
ratą, kur suka žvėrys ir paukščiai,
paskyręs ne toliui, o vien tik aukščiui?
Tolis - ant stogo. Stogas - kiauras.
Meistras taip pat turi savo auras

3.
kaip moterys savo dienas. Šokėjos
tada nešoka. Vienatvės vėjas
liečia visų mėnesinių sumą,
ir žodis „esu" numarina atstumą
tarp kruvino kalno ir tviskančios scenos,
kurią išblizgino kojos senos.

4.
Bet nenukrypkim toli į šalį,
nes atskalūnai šuoliuoti negali.
Jie gali rinktis kulkinį sportą -
šūvį į kaktą arba į kortą,
kurią iškėlęs rankoje laiko
kitos agentas erdvės ir laiko,

5.
kur šviečia, sako, bekampės žvaigždės
ir nežvairuoja į stovinčius aikštės,
kur, kelnių kišenėj sugraibęs monetų,
gali pamatyti Londono lietų,
ir Byrono grotą, ir Tauerio mūrą,
ir neapčiuopiamą architektūrą.

6.
O mes pakirdę šokam iš lovos
ir ieškom, kuo čia akis praplovus -
jos naktį matė videosapną,
įveikusį astmą, gripą; ir snapą
amžino varno - geriausio draugo,
kuris nuo pagundų visus apsaugo -

7.
nurimstam, išvydę anapus stiklo,
ir pasemiam delnu vandens iš Stikso;
ir lūpos šnabžda ne „Tėve mūsų",
o bailiai tyli, nusėstos musių.
Rankos ir kojos - ne tavo galūnės,
nors kūnas, aišku, ir jas įsūnys.

8.
Atrodo, liko vienas dalykas -
koja trečia, aleksandras, mikas;
nejaugi ir jis pasiryžo šuoliui
ir meldžias nelyginant valkata guoliui?
Nejaugi nebaisios jam žudančios ydos,
ménage à trois** arba Afrikos ligos,

9.
nejaugi ir jis pasiryžo į urvą
svetimą žengti kaip Keatsas į urną
graikišką žengė - tiek jį tematė
moterys baltos, lordas gyvatė,
tiek tegirdėjo visuomenės ausys,
kurias poetas prausęs neprausęs...

10.
Kas mus sulaiko nuo šuolio į tolį -
baimė palikti tėviškės molį?
Jį tebeminko rankos ir kojos -
taip atsiranda naujosios trojos,
tverias tiesa apie vietos galiūną...
Šuolis į tolį - iš liūno į liūną!
...

1.
Was wird unseren Weitsprung hemmen -
Angst, sich von Bruder und Schwester zu trennen?
Angst, ganz plötzlich gegen die Wand zu prallen
mit dem Gehirn, mit den Knochen, mit allen?
Die heute Geborenen* feiert eine friedliche
Welt. Doch das ist ein Trick. Der Vater, Genie,

2.
Welche Finte hat er nicht erprobt -
bei Nacht ein Mensch und morgens Gott,
der den Kreis, in dem die Tiere, die Vögel sich drehen,
bestimmte nicht für die Ferne, nur für die Höhe?
Die Ferne - auf dem Dach. Dem undichten Dach.
Auch ein Meister hat seine Erleuchtungen, ach,

3.
wie Frauen ihre Tage. Tänzerinnen tanzen
dann nicht. Und alle Monatsflüsse im Ganzen
berührt der Wind der Einsamkeit, „ich bin" -
die Worte lassen den Abstand schwinden
zwischen blutigem Gipfel und strahlender Bühne,
wo die alten Beine wieder brillieren.

4.
Doch schweifen wir nicht allzu weit ab,
denn Abweichler sind nicht für Sprünge gemacht.
Sie haben die Wahl einer Kugel-Sportart -
den Schuwss in die Stirn, auch in die Karte,
die in der erhobenen Hand uns zeigt
der Agent eines anderen Raums und anderer Zeit,

5.
wo, sagt man, Sterne scheinen ohne Zacken,
die Menschen auf Plätzen nicht beschatten,
wo man für ein paar Moneten
erleben kann London im Regen
und Byrons Grotte und Tower-Tour
und unbegreifliche Architektur.

6.
Doch wir, erwacht, springen auf
und wischen uns unsere Augen,
die in der Nacht ein Traumvideo sahen,
das Asthma und Grippe bezwang; gewahren
den Schnabel des ewigen Raben -
Getreuer, der vor jeder Versuchung bewahrt -

7.
vorm Fenster, beruhigen uns langsam,
schöpfen das Wasser des Styx mit der Hand;
die Lippen, sie flüstern kein „Vaterunser",
sie schweigen, bedeckt von Fliegen, furchtsam.
Die Arme, die Beine - wie fremde Glieder,
doch dein Körper wird, na klar, auch sie adoptieren.

8.
Es scheint, was bleibt, ist eines -
Johannes, die Latte, das dritte Bein;
ist zum Sprung entschlossen etwa auch er,
der wie ein Bettler das Bett verehrt?
Hat er vor tödlichen Lastern gar keine Angst,
vor Ménage à trois, vor Afrikas Krankheit,

9.
ist etwa auch er entschlossen zu ziehen
in eine fremde Höhle, wie Keats
in jene griechische Urne - nur das erkannten
die bleichen Frauen, Lord Schlange,
nur das vernahmen die Ohren in seinem Land,
die der Dichter auswaschen wollte, umsonst ...

10.
Was wird unseren Weitsprung hemmen -
Angst, sich vom Lehm der Heimat zu trennen?
Er wird bis heute von Armen und Beinen geknetet -
so können immer neue Trojas entstehen,
wird die Wahrheit befestigt vom Riesen am Platz ...
Weitsprung - von Morast zu Morast!
...

Na štai ir viskas drauge štai ir viskas
Jau trupa raidės tos jaunystės obeliskuos
Laiškai tik plėnys kryžiaus žygiai pokštas
Du raktai - kambario ir dujų - blokštas
Virtuvės stalui paskutinis natiurmortas
Rožančių stiklas užkemša aortas
Aukštybių balsas tau įsako: „Gulkis!"
Sudyla širdys bet nedyla dulkės
Na štai ir viskas prieše štai ir viskas
Mus plėšia vėjas ir suraižo viksvos
Tiek prisapnuota pranašauta kasta
O debesys ironiški ir basta
Na štai ir viskas meile štai ir viskas
Gal žvakė bus verta žaidimo vis dar
Mėnulio lašas tviska tau ant veido
Kuris šią naktį patekėjęs nusileido


II.

Neleisk man Dieve laidoti draugų
Telieka nepalaidoti nė vienas
Lai kandžių auksu smegenų purvu
Nevirsta ir nevirkdo mėnesienos
Neduok man Dieve laidoti draugų
Neleisk portretams po mirties užgesti
Be jų gūdu kaip stepėje baugu
Kaip girioje po karo duok palesti





Nuo tavo delno aš lesu tave
Pražuvęs broli ir pražydęs prieše
Suaugdamas su vėjo gertuve
Su lietumi jis tavo veidą piešia
Neleisk man Dieve laidoti draugų
Geriau nelaisvė negu draugo mirtys
Be jo aš kaip papirusas degu
Kaip cigaretė gęsta mano mintys
Neduok man Dieve laidoti draugų
...

Zvirbti. Ne. Zvimbuliuoti. Ne. Zvimbti. Ne. Zvimbsėti. Ne.
Zvimblys. Ne. Zvimbesys. Ne. Zvimbeklė. Ne. Zvimbalas. Ne.
Zvemblys. Ne. Zvėga. Ne. Zūzti. Ne. Zurzti. Ne. Zurza. Ne.
Zurpa. Ne. Zurinti. Ne. Zurgti. Ne. Zurdoti. Ne. Zurda. Ne. Zunda. Ne.
Zumeris. Ne. Zulintis. Ne. Zujoti. Ne. Zulusas. Ne. Zujikas. Ne.
Zuinus. Ne. Zuikutis. Ne. Zuiktaukiai. Ne. Zuiksamanė. Ne.
Zuikmiegis. Ne. Zuikiukas. Ne. Zuikis. Ne. Zuikinis. Ne. Zuikinė. Ne.
Zuikė. Ne. Zuikbaravykis. Ne. Zovada. Ne. Zootechnikas. Ne.
Zootechnika. Ne. Zoologija. Ne. Zoologas. Ne. Zondas. Ne. Zona. Ne.
Zomša. Ne. Zombis. Ne. Zmekti. Ne. Zlotas. Ne. Zyzlys. Ne.
Zyzeklis. Ne. Zirzelė. Ne. Zirzeklis. Ne. Zirzalas. Ne.
Zirza. Ne. Zirinti. Ne. Zirbė. Ne. Zinija. Ne. Zylius. Ne. Zyliukas. Ne.
Zylioti. Ne. Zylionė. Ne. Zyliava. Ne. Zylė. Ne. Zykti. Ne.
Zigzagas. Ne. Zigota. Ne. Zenitinis. Ne. Zenitininkas. Ne. Zenitas. Ne.
Zefyras. Ne. Zebras. Ne. Zauerveinas. Ne. Zaunius. Ne. Zaunyti. Ne. Zauna. Ne. Zaukti. Ne. Zarasietis. Ne. Zanavykybė. Ne. Zanavykas. Ne. Zamšas. Ne.
Zambatyti. Ne. Zakristijonas. Ne. Zakristija. Ne. Zapyškis. Ne. Zaurveinas. Ne.
Zuokas. Ne. Zappa. (Tyla.) Zappa?! Taip. Taip? Taip. Taip?! Taip!!
Taip??! Taip!!!
...