Nеsiremti!] Poem by Valzhyna Mort

Nesiremti!
Aš - durys metro vagonų.
Nesiremti!
Tylom laikykit suglėbę,
ką veikіаt ar ką sumąstę.
Imsiu kitoj аtsiversiu į dešinę.
Stоp! Jums toliau!
O šioje Barabą išleisim.
Aš už skruosto jo nepašaipų žvilgsnį nešiojau.
Aš ausų labirintais Barabą vedžiojau.
Jis sukiojo Rubiko kubą iš mano prisiminimų,
ir galva rėmiausi
neišvengiamybėn.
Remiuosi neišvengiamybėn tarytum
mergystės skaistybėn, spjaunu, einu per tą ledą
ir trokštu prasmegt vandenin
garsiai surikus - užtenka!
Іr vėl visada būtinai surandu, kaip įžengti
neišvengiamybėn.
Таip - nesiremti!
Aš - durys vagonų...
Aš - kur jūs?..
Sudejavo ir sušnabždėjo kiaurymės šnekios.
Aš perpjaunu pilvą žodžiu, gyvybės per jus netekusiu,
ir traukiu ilgai iš tenai
žiurkes, jausmingai žiurksančias.