Pasaulio krašte Poem by Knuts Skujenieks

Ši jau paskutinė barikada, ugnies linija, raudonas brėžis,
Per jį
Mes nebepasiduosim rankų.
Ne draugai, ne parlamentarai, net ne sugėrovai.

Paskutinioji diena, paskutinis sakinys, paskutinis šansas.
Už ribos sudegs žodis mes.
Pro ugnį neprasimuš žodis jūs.
Liks tik vienintelis jie.

Šįvakar pasėdėsim ant savo išminties lagaminų,
Ant savo garbės jausmo kuprinių
Ir suskaičiuosim smulkiuosius savo gyvenimo pinigėlius
Ten link - ar sugrįžimui.

Pasėdėsim lig ryto