Leisk man tau kalbėti šią skausmo
valandą linksmais
žodžiais. Juk žinoma
kad skorpionas, kad siurbėlė, kad dėlė
kartais gydo. Bet tu klausyk, leisk
tau pasakyti, kad nepaisant
tokio apgailėtino gyvenimo, taip,
nepaisant kad ir dabar
gyvename pragaišty, bet ne pavergtyje,
skausmas yra debesys,
džiaugsmas, erdvė,
skausmas yra priebėga,
džiaugsmas, namai.
Kad skausmas yra medus,
mirties simbolis, o džiaugsmas
yra kartus, sausas, naujas,
vienintelis, turintis
tikrąją prasmę.
Leisk man tau sena
išmintim pasakyti:
nepaisant, nepaisant
visų tų paistalų
ir nors bus labai skausminga, ir nors
kartais bus nebylu, visuomet, visuomet
pati giliausia tiesa yra džiaugsmas.
Tas, kuris putotoje upėje
nuskaidrina vandenis,
tas, kuris mane verčia tau sakyti
tuos, šiuo metu tokius netinkamus, žodžius,
tas, kuris mus užklumpa, kaip
užklumpa naktis ir užklumpa rytas,
kaip ausį pasiekia
banga:
neatšaukiamai.
...
Read full text