Užsklanda ir rečitatyvas Poem by ROLANDAS RASTAUSKAS

Na štai ir viskas drauge štai ir viskas
Jau trupa raidės tos jaunystės obeliskuos
Laiškai tik plėnys kryžiaus žygiai pokštas
Du raktai - kambario ir dujų - blokštas
Virtuvės stalui paskutinis natiurmortas
Rožančių stiklas užkemša aortas
Aukštybių balsas tau įsako: „Gulkis!"
Sudyla širdys bet nedyla dulkės
Na štai ir viskas prieše štai ir viskas
Mus plėšia vėjas ir suraižo viksvos
Tiek prisapnuota pranašauta kasta
O debesys ironiški ir basta
Na štai ir viskas meile štai ir viskas
Gal žvakė bus verta žaidimo vis dar
Mėnulio lašas tviska tau ant veido
Kuris šią naktį patekėjęs nusileido


II.

Neleisk man Dieve laidoti draugų
Telieka nepalaidoti nė vienas
Lai kandžių auksu smegenų purvu
Nevirsta ir nevirkdo mėnesienos
Neduok man Dieve laidoti draugų
Neleisk portretams po mirties užgesti
Be jų gūdu kaip stepėje baugu
Kaip girioje po karo duok palesti





Nuo tavo delno aš lesu tave
Pražuvęs broli ir pražydęs prieše
Suaugdamas su vėjo gertuve
Su lietumi jis tavo veidą piešia
Neleisk man Dieve laidoti draugų
Geriau nelaisvė negu draugo mirtys
Be jo aš kaip papirusas degu
Kaip cigaretė gęsta mano mintys
Neduok man Dieve laidoti draugų