ŽAIDIMAI SU MIRTIMI Poem by RIMVYDAS STANKEVIČIUS

Galima žaist, kad ji -
Jaunesnioji tavo sesutė,
Palikta prižiūrėt ligi ryto.

Taisyklės paprastos - turi
Viską daryti, kad tik ji neverktų:

Degioti šviesą drugiams
(broliškai džiaugtis, kai ji
krykštauja nuo
naivių apsvilimų, spragsėjimų),
Po to plėšyt knygas,
Iš arti žiūrint
Kaip po mažėjantį skliautą
žviegdamos blaškos eilutės...

Gyvasties pilna - reikia tik paieškoti -
Rodyt pirštu į veidą mėnulio bekraujį,
Paklodėse nardyt
Po andai išblėsusios meilės
žemėlapį...

Kai ir tai nusibos -
Pats turi apsimesti
Miegančiu,
Klausytis aplink tipenančių
Jos žingsnelių,
Leisti sroventi prakaitui,
Bandyti spėlioti,
Bet ginkdie nežiūrėt, ką ji
Daro -

Arba savaime suprasi,
Arba prašvis.