Jie nieko nežino
Sako kaip ir per amžius
Tingiai dūzgia saulė ir
Margaspalviai paukščiai kyla
Krūtinėmis taškydami spindulius
Net neprisimena
Ar būtų matę ką nors ar bent šešėlį jutę
Švari sako žemė sapnai ir giesmės
Ir romūs žvilgsniai nuslysta per dangų
Kyla prie lūpų pirštai
Ir spaudžias arčiau vienas kito į krūvą visi
Trys gyvieji ir tuzinas mirusiųjų
This poem has not been translated into any other language yet.
I would like to translate this poem