Žinau ko ateini mama
tam ir yra
nerakintos durys pernakt
negesinta šviesa kišanti
šiurkštų snukį
artyn
Tam ir yra šitas vieškelis
kuriuo tiktai tu
kuriuo tiktai eitum ir eitum
net prieš gaidgystę kai šerkšnas
stvarsto už
kojų
Žinau tai tavo samdyti
elegantiški skausmo
pirštai sutvarkantys patalą
užsagstantys marškinius
po to jau palangėn
barbenantys
Laukiu ir aš
imsim patręšim
žodžiais ramybę
- Kodėl, vaikeli, kodėl?
Kas gi tau šovė į galvą?
- Aš pats, mama.
...
Read full text