MALDOS MECHANIKA Poem by RIMVYDAS STANKEVIČIUS

MALDOS MECHANIKA

Suklydai melsdamas - ne taip kreipeis
Ir tavo maldos skriejo tik ligi septinto aukšto.
Viena eilutė atgailos kraštais aštriais
Netyčia kliudė ir nukirto paukštį,

Bet regis išgirsta. Pasnigo. Atlaidai.
Ir iš burnos garu plastėjo siela -
Tu baltu sniegu basas nubridai
Į dangų spindinčias akis iškėlęs...

Tik tavo brydė baigės paryčiais
Prie gosliai virpančios gražuolės kojų -
Raudonas vynas. Švinta ir garuoja guolis

Ir noras melstis. Nes ne to prašei…

COMMENTS OF THE POEM
READ THIS POEM IN OTHER LANGUAGES
Close
Error Success