NARKOMANAS Poem by ANTANAS A. JONYNAS

NARKOMANAS

Alkanas tu valkatų svajonėmis
mieste mano mieste paranojinis
tu dosnus tu gailestingas protarpiais
savo kūdikiams nubudusiems beprotnamiuos

mieste tavo medžiai geria morfijų
nesuprantami jau man akordai jų
girdite dainavimą jų graudulį
ugnimis jie bėga paskui traukinį

jau nėra manęs ir tų iliuzijų
išblaškytų po platybes rusijų
mieste kokie gūdūs tavo gatvėse
kaukolėmis sugulantys akmenys

mes jau nieko šiam pasauly nepažįstame
niekas nebemoka būti Kristumi
mieste mano mieste paranojinis
tu žiaurus tu vis nuo mūsų tolinies

COMMENTS OF THE POEM
READ THIS POEM IN OTHER LANGUAGES
Close
Error Success