Būt gamtos paveikslu, dideliu paveikslu] Poem by Paul-Eerik Rummo

BŪT GAMTOS PAVEIKSLU, DIDELIU PAVEIKSLU
su kalvom, kur eglių bokštuos pilna skujų;
baltu peizažu, kur pūgos sniegą plaiksto,
būt gamtos paveikslu, kur upelę srują
kausto ledas, kur vaikai įraudę
skrieja karuselėj ir girdėt jų balsas,
užtvanka malūno, kur iš aukšto srautas
srūva lyg sijono klostės žalsvos;
būt senu paveikslu, kur malūnas ošia,
kur karšyklos ratas tyliai vilnas karšia,
virpa sau... per amžių amžius amžinuosius;
būt paveikslu, kur iš bado vanos karkia;
būt vilkų naktim, būt priešaušrio paveikslu,
būt paveikslu su ratu senos karšyklos,
su observatorija skliautais lyg stiklas,
būt gamtos paveikslu, dideliu paveikslu

būt kur nors miestelio nežymiam muziejui,
ryškiai peizažu šviest aptaisuos aptrintuos;
kur šalia monetų kaulai sau dūlėja,
kur į viską spokso ekskursantai tingūs;
visad būnant būti ir žinot, kad niekas
vardo jo nežino, kaip yra nežinoma,
kur ieškot to vaizdo, ką žmonėms jis primena;
būt gamtos paveikslu, šviečiančiu kaip sniegas;
būt ramybės pilnu pasibaigus pūgai,
kol kažkas suriks savos širdies pabūgęs,
per sales lyg gūsis pasileis jis,
pervarys peiliu paveikslą.BŪT GAMTOS PAVEIKSLU, DIDELIU PAVEIKSLU
su kalvom, kur eglių bokštuos pilna skujų;
baltu peizažu, kur pūgos sniegą plaiksto,
būt gamtos paveikslu, kur upelę srują
kausto ledas, kur vaikai įraudę
skrieja karuselėj ir girdėt jų balsas,
užtvanka malūno, kur iš aukšto srautas
srūva lyg sijono klostės žalsvos;
būt senu paveikslu, kur malūnas ošia,
kur karšyklos ratas tyliai vilnas karšia,
virpa sau... per amžių amžius amžinuosius;
būt paveikslu, kur iš bado vanos karkia;
būt vilkų naktim, būt priešaušrio paveikslu,
būt paveikslu su ratu senos karšyklos,
su observatorija skliautais lyg stiklas,
būt gamtos paveikslu, dideliu paveikslu

būt kur nors miestelio nežymiam muziejui,
ryškiai peizažu šviest aptaisuos aptrintuos;
kur šalia monetų kaulai sau dūlėja,
kur į viską spokso ekskursantai tingūs;
visad būnant būti ir žinot, kad niekas
vardo jo nežino, kaip yra nežinoma,
kur ieškot to vaizdo, ką žmonėms jis primena;
būt gamtos paveikslu, šviečiančiu kaip sniegas;
būt ramybės pilnu pasibaigus pūgai,
kol kažkas suriks savos širdies pabūgęs,
per sales lyg gūsis pasileis jis,
pervarys peiliu paveikslą.