Maxima Poem by AIDAS MARČĖNAS

Maxima

metų pradžios išpardavimas, tarytum
lesalo vištoms pabėrus - pulkelis
raibų moterų prie vežimaičių

su nupigintais skudurėliais - valdyk,
sakau, valdyk savo žemuosius
instinktus - nejaugi norėtum

atrodyti apsirėdžiusi taip, kaip ir jos
arba jų giminaičiai - modifikuotu
goduliu akyse, papilkėjusia

veido oda, drapanomis - be dvasios
pamušalo, lengvai išverčiamomis
pažiūromis, euroeilėraščiais, vienodais

vokiškai ar lietuviškai, geriau,
sakau, second hand‘as - tai tai,
ko jiems nebereikia - tasai

Gianfranco Cornelio švarkelis,
gulantis kaip tik tau, o ir man -
Celanas arba Rilke, Poundas

Ir Eliotas, prašmatnus Hölderlino
kliedėjimas, giliau pasiknisus - tikiu,
atrastume ką nors iš Versace‘s

Giotto arba Botticellio,
atrastume Dante‘s pragaro priešangį
Anykščių šilelyje - Baranausko

COMMENTS OF THE POEM
READ THIS POEM IN OTHER LANGUAGES
Close
Error Success