AIDAS MARČĖNAS

- keli pasiūlymai Rojaus projektui -


prie krepšinio aikštelės, kurios
nebėra, įstrižai augantis
gluosnis, kurio nebėra

į kurį mes, kurių nebėra, vėl ir vėl
mėginam įsibėgėję užbėgti
kaip galim aukščiau

ir šiltose vasaros sutemose
šikšnosparniams
smingant

į dangun metamą akmenuką
sugrįžti kviečiantys
balsai mūsų motinų, dar

kiti akmenukai, prieš saulę
veik permatomos baltumos,
tie, kuriuos mėgom

krapštyti iš sienos
to blokinio namo krantinėje,
špatas
...

- einige vorschläge für das projekt Paradies -


am basketballplatz, den es nicht mehr
gibt, die weide, die quer wächst,
und es nicht mehr gibt

die wir, die es uns nicht mehr gibt, wieder
und wieder versuchen, mit anlauf hinauf
zu rennen, so hoch es nur geht

und da in warmen sommerdämmerungen
die fledermäuse
stoßen

auf ein zum himmel geworfenes steinchen
und die stimmen der mütter
uns nach hause rufen, noch

mehr steinchen, gegen die sonne
beinahe durchsichtig - so weiß,
wir kratzten sie gern

aus der wand
des plattenbaus am ufer,
spat
...

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa
su žurnalo autorių nuomone.


nors erekcijos nuomonė ir nesutampa su autoriaus nuomone,
nors birželis išsprūsta iš „duota" ir „rasti" ribų -
mato autoriaus akys - danguj išblaškytoj kariuomenėj
liūtas virsta į žiurkę - labai nepanašūs abu

bet ir debesio žiurkė pavirsta į dramblį - straubliu besiplaikstantį,
ir dramblys į kentaurą - vaizduotės daugiau nei garų!
šiaip jau - vien tik kliši avinėliai, lietuviškoj vaistinėj
pasverti cukrinukai - išspręsta; čia viskas tvaru
...

Die Meinung der Redaktion der Zeitschrift entspricht nicht unbedingt
der Meinung der Autoren.


obwohl sich die meinung des autors von der meinung der erektion unterscheidet,
obwohl der juni die grenzen von „geben" und „finden" verwischt,
sehen die augen des autors - in der am himmel verstreuten streitmacht
wird ein löwe zur ratte, und beide ähneln sich überhaupt nicht

doch auch die wolkenratte wird zum elefanten - sein rüssel gebogen,
der elefant zum zentauren - mehr bilder als dampf!
tatsächlich - nur lahme lämmchen und zuckerwerk, abgewogen
in litauens apotheken - ist längst entschieden, hier hat alles bestand
...

horizontalę kerta vertikalė,
gyvybę mano - vasaros banga
žodyno šukių potvyniu, detalėm
iš laikrodžių, kurie dėsningai malė
su išdidžia Bethoveno jėga

lyg išretėjęs Alpių oras
kažkoks mažoriškas minoras
į naktį plūsteli, tiesa
tragedijoj - fleita ir choras,
komedijoj - trūnėsiai ir mėsa

nei tragiška, nei komiška, tik pinklės
bergždžios senatvės operos, savos
nemokant rolės, kai beginklis
esi kaiptuščias kryžius ant kalvos

nei Kristaus, nei plėšiko, nei idėjų,
vien tik žinia, kad sendamas kvailėji,
tik muzika - tyra ir banali

teatras, tuštuma, kur nuaidėjo
fortissimo, akordas Atpirkėjui -
nėra ką kalti, bet vis tiek kali
...

die horizontale gekreuzt vertikal,
wie eine sommerwelle ist mein leben
mit einer flut von rufen aus der sprache,
und resten von uhren, sie mahlten stetig
mit Beethovens wunderbarer gewalt

wie dünne luft in den höhen
der Alpen verströmt ein moll
in dur in der nacht, der tragödie
wahrheit sind chor und flöte,
der komödie - fleisch und verfall

nicht tragisch, nicht komisch, nur nutzlos,
die oper des alterns, und allzu schwer
fällt die eigene rolle, du bist schutzlos
wie das unbeschriebene kreuz auf dem berg

kein Christus, kein räuber, keine ideen,
nur die gewissheit, das altern macht blöde,
und nur die musik - banal und trist

theater, leere, wo das fortissimo verklang,
ein akkord für den Heiland,
nichts bleibt zu sagen, trotzdem - du sprichst
...

jei viskas tik iš kūno
jei niekas čia nesėjo
kokia prasmė iš vėjo
ir girgždančių malūnų

o malta buvo ženkliai
išvinguriuota oriai
ir skamba skamba kankliai
- skambėti nebenorim

ir žvilga aukso vilna
aprietus tylų ačiū
galva pilna gyvačių
o buvo paukščių pilna
...

wenn körper alles sind
und niemand, der hier sät
was ist der sinn des winds
der mühle, die sich dreht

doch reichlich ward gemahlen
und ernst verziert mit kringeln
und zithern schallen hallen:
wir wollen nicht mehr klingen

und golden schimmert wolle
umsäumt von stillem dank
der kopf ist voller schlangen
und war von vögeln voll
...

Gorkio gatvėj ruduo.
Iš Antakalnio lapais ateita
paklausyti, kaip groja
keli užsiciklinę hipiai
„Cepelinų" baladę
gitarom, aguonom ir fleitom,
kyla laiptais į dangų
nuo pavergto proto nulipę.

Gero vėjo, sudie!
Man labiau prie širdies tas italas.
Pusę kelio nuėjęs
pasiklysiu gatvelėse geto.
Įsižiebia šviesa.
Vakarėja, skaidrėja ir šąla.
Myliu Vilnių, nes jis
išskaptuoja iš stuobrio poetą.

Laiko upė talpi.
Šiandien gal ir talpesnę sukurčiau
banalybę, kokios
joks estetas balsu neištartų:
vis daugiau praeities
Kastanedai arba Krišnamurčiui -
švento Jono ūksmėj.
Tarp Aušros ir Saulėlydžio vartų

suliepsnoti ir mirti.
Nužengt iš „Ledainės" į „Vaivą" -
dešimt žingsnių. Pareiti,
sugrįžti, kad juos nugalėtum.
Gal tik valtim Charono
Rimbaud nusigėrusį laivą
vieną naktį, labai
panorėjęs, pavyti galėtum.

Neįmanoma čia.
Ten įmanoma viskas - ar verta?
Štai skyrybų byla -
kelios knygos, odoj įrašytos.
Neužmiršiu tavęs.
Valties irklas per valandas kerta.
Raibuliuoja bangelėmis
auštantis ryto granitas.

Gorkio gatvėj ruduo,
nusidėjusi mano jaunyste,
gražią galvą iškėlus
aukštai viršum mūšio nugroto.
Tau - baltieji arkliai,
man - dalis prarastos karalystės.
Išsiskyrėm, ir tiek.
Lik sveika, išsikraustyk iš proto.
...

iš lopinėlių, iš skiaučių, iš senų karalysčių - dėvėčiau
juos ir dievėčiau - į dao tuštybę įmynęs
vėjo vėtytas niekas, jeigu iš ten žiūrėčiau -
nemo vulgaris, raiška, tartum kiáurymė rėčio,
bet jei pažiūrėtum iš čia - tuščio skrandžio kiaurỹmė

tą išreiškia dvirprasmiškas kirtis, įkirstas kur neįpratę
žodyje pamatyti - kirvis per kaklą karaliui,
nukirsdintas žodžio karalius karia poetą - katę
neprijaukinamą, vieną; prie pavadžio rišti suskatęs,
pririštas ir nelaimingas - pasivaikščioti išveda kalę

apeina mažąją mandalą - aplinkui vaikų darželį,
didžiąją kartais - tolimiausiam taške ties Saturnu
žino kur ta kakos, pasirenkant kitą kelią,
kaip geriausią blogybę - mane, vaizdinį per nevalią,
reflektuojantį mano protą, vapančią mano burną

aš! pasišiaušęs pasaulis iš įkvėpimo ir molio -
pro baltą erškėtrožės žiedą, pro ružavą, pro raudoną,
penktą valandą ryto, įpusėjus birželiui, iš guolio
išverstas kūnas, savaitę atjungtas nuo alkoholio,
trečią parą - nuo moters, gerą mėnesį - nuo telefono

beveik atsibudęs; du trečdaliai sapno ir vienas
trečdalis idioto - vėloka, tačiau kita vertus pats metas
susikurti vėl jauną save, pavasario vėją, purienas,
mirtį dvidešimt septynerių - kolei pienas
nenudžiūvo nuo tekstų, kuriems konstatuotinas diabetas

štai, atrodo, ir viskas, parėjom, o tai, kuo išliksim -
vien tik loginis kirtis, kažkur ties Saturnu padėtas
ligi vakaro, kai, vėl apsukę ratelį, užmigsim
ne Europos laiku, ir ne Azijos - taip ir tiksim
pasaulėliais menkais, Dieve mano, kokiais sudėvėtais
...

aus fetzen, flicken, alten königreichen - sie bewundern,
benutzen - ein nichts, versunken in der leere des dao,
umfächelt vom wind, von dort aus gesehen - nemo vulgaris,
reiner ausdruck, der wie das sieb mit den hohlräumen umgeht,
doch von hier aus betrachtet, umgeht den hohlraum der magen

das sagt die zwitter-betonung, die nicht auf die gewohnte
stelle im wort fällt - axthieb auf die kehle des königs,
der gespaltene könig des wortes erhängt den poeten -
diese katze, unbezähmbar, allein; an die leine befohlen,
gebunden und traurig, verläßt er mit dem hund die wohnung

läuft das kleine mandala ab - um den kindergarten herum,
das große manchmal - weiß am fernsten punkt beim Saturn
wo er hinkackt, und wenn er einen anderen weg wählt,
dann als kleinstes übel - mich, ein unwillkürliches bild,
das meinen verstand reflektiert, den stammelnden mund

ich! welt mit gesträubtem fell aus inspiration und ton -
durch eine weiße heckenrose, eine rosarote, eine rote,
mitten im juni morgens um fünf aus der koje
gewälzter körper, seit einer woche kein alkohol,
drei tage keine frau, kein telefon seit einem monat

fast wach; zwei drittel traum, ein drittel idiot - zu spät,
doch wiederum rechtzeitig, um die eigene jugend neu
zu erschaffen, den frühlingswind, die rose am teich,
mit siebenundzwanzig zu sterben, wenn noch feucht
ist die milch deiner texte, sie kranken an diabetes

das ist alles, wir sind da, und was von uns sich erhält,
ist nur ein logischer hieb, irgendwo beim Saturn hinterlegt
bis zum abend, wenn wir unsre runde wiederum drehen,
nicht nach Europas noch Asiens zeit schlafen gehen,
so tickt man in kleinen, gott, wie abgenutzten welten
...

sakytum - ne iš tikrųjų, lyg būčiau
nusižiūrėjęs japonų graviūroj

nemokšiškai, be išmanymo
didžiųjų taisyklių

bet su kokia mužikiška intuicija
šitą vidurdienį

mažuliukai - arkliukas, žmogus
tolimajam šlaite su kreiva pušimi

po išblyškusiu pilnu mėnuliu,
po tokiu dideliu mėnuliu, kad net aš

nė vienam atsakymui
klausimo nebežinau
...

sag' ruhig, es ist nicht wahr, ich ahme
nur gravuren aus japan nach

einfältig, ohne verständnis
der fundamentalen regeln

doch mit welcher urwüchsigen intuition
heute mittag

winzlinge - ein pferdchen, ein mensch
am fernen hang mit der krummen kiefer

unterm verblichenen vollmond,
und so groß, dieser mond, dass selbst ich

auf keine einzige antwort
die frage mehr fand
...

šlaitu Nerin, kur pagiriom įraudęs
koks grafas vaikės šerną, grafą - šernas, -
kaire prie dešinės ausies priglaudęs
mobilų telefoną kreta bernas

kokiom žiniom ausies būgnelį bangos
kutena jam, kad šitaip kraupiai juokias
gamtovaizdin, sudūžtančiam kaip langas
į erdveles, kurios šiek tiek kitokios

mažiau ryškumo ir daugiau pastelės,
o danguje rugpjūčio debesėlis
viduržiemį, du tūkstančiai antraisiais

ligi aiškumo neprabudęs rytas
iš gan gėdingo sapno užmaišytas
su viltimi, kad ši žiema greit baigsis
...

am neris-ufer, wo erhitzt am waldesrand
der graf einst den keiler und der den grafen trieb,
da schüttelt sich ein kerl, mit der linken hand
das handy an sein rechtes ohr gedrückt

mit welcher nachricht kitzeln ihm das trommelfell
die wellen, dass er so schrecklich in die landschaft
lacht, die einer fensterscheibe gleich zerschellt
zu kleinen räumen, und sie sind wie verwandelt -

nicht mehr so scharf, auch mehr pastell,
und eine wolke vom august am himmelszelt
im mittwinter anfang zweitausendzwei

noch nicht ganz munter nach einem ziemlich
prekären traum, der morgen, gemischt mit
hoffnung, der winter ist bald vorbei
...

metų pradžios išpardavimas, tarytum
lesalo vištoms pabėrus - pulkelis
raibų moterų prie vežimaičių

su nupigintais skudurėliais - valdyk,
sakau, valdyk savo žemuosius
instinktus - nejaugi norėtum

atrodyti apsirėdžiusi taip, kaip ir jos
arba jų giminaičiai - modifikuotu
goduliu akyse, papilkėjusia

veido oda, drapanomis - be dvasios
pamušalo, lengvai išverčiamomis
pažiūromis, euroeilėraščiais, vienodais

vokiškai ar lietuviškai, geriau,
sakau, second hand‘as - tai tai,
ko jiems nebereikia - tasai

Gianfranco Cornelio švarkelis,
gulantis kaip tik tau, o ir man -
Celanas arba Rilke, Poundas

Ir Eliotas, prašmatnus Hölderlino
kliedėjimas, giliau pasiknisus - tikiu,
atrastume ką nors iš Versace‘s

Giotto arba Botticellio,
atrastume Dante‘s pragaro priešangį
Anykščių šilelyje - Baranausko
...

Taip jau lemia žvaigždynai ar aukštesnė jėga, kad viename
asmenyje negali tilpti ir puikus poetas, ir puikus žmogus, kuris nors
vienas turi likti ne visai tobulas. poetui gaila mūsų bergždžio
buvimo šioje žemėje, "sukompromituotos egzistencijos" (J. Brodskio
terminas), bet atsiriboti nuo jos taip pat nelengva, veik neįmanoma,
dėl poetinės kalbos bejėgiškumo įveikti šį įkyrų absurdą.
S. Parulskis


Štai ir šūdvabalis pradėjo šūde dainuoti…
K. Donelaitis

iš nervų - ligos; duota: netikėtas
gyvenimo scenarijui synopsis,
kur akmenį ridendamas vaduosis
iš mėčlino žmogaus švarus poetas,
jis stums kaip skarabėjas savo turtą,
tiek išmatų vargu ar kas pakeltų -
be kokio nors absurdiško insulto - -
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
- - - - - be sąmonės žaibavimo, be tvano
tamsos iš sacrum, purvo iš profanum,
be baimės mirti, nuostabos kartotis,
kai visa tai, kas ištarta - vien trašos
kasdien ilgėjančiam vasariui, laša -
atodrėkis, iš rūko ir vaizduotės

tuščioj kriauklėj, kur gausta miesto jūros,
formuojas ne moliuskas, o sparnuotis -
kalba ir ritmas, šilkas ir gipiūras,
algolas, brailis, morzė, pasakyta -
jūs būsit kaip dievai, o tai paglosto,
pribėgęs šuo dalykiškai apuosto -
paženklinta… ir nulapsi į rytą,
kur priemiesty pažadinamos varnos,
kai sparną pripažįsta kitas sparnas -
varguolio delnas randa kryptį? stotys -
ne šventraščio, o geležinių blusų,
tačiau tikėk - čia vaikščioja tarp mūsų
nežinomasis, bandantis maskuotis

tamsių koralų strofom, žodžių rifais
prozodijoje, dvokti archetipais -
teisingesniais, nei Jobo kūnui votys,
ištraukt šaknis, suformuluoti mintį,
eilėdaroj parodyt naują fintą,
kas buvo užrakinta - atrakinti
ir užrakint, kas buvo atrakinta
akimirksniui - zona iš paauglystės,
kaip stalkeriui - negalima suklysti,
jei mesi veržlę, Viešpatie, kiek mėtos
gerų daiktų retorinei figūrai,
įžemintai artimesniais natūrai
vaiduokliškais benamių siluetais

gyvybės smarve - "primos" žiburėliais
paženklinta, kur leisgyviai, kur vėlės
iš paraleliniųerdvių, skylėtuos
žiemos peizažuos - moterys ir ožkos,
tai šen, tai ten - mažų trobelių dūmai,
tema - Šagalo, potėpis - Kokoškos, -
dar pasvajok… - prikurivaj, nie dumaj…
išlindo iš po žemių, ar nukrito
nuo debesies - koks skirtumas šį rytą?
ar prisidegsi čia? ar ten išeisi?
iš sacrum - veidas, išraiška - iš porno…
non locus virum, sed vir locus ornat
ties atmatų konteineriais - jo teisė

rinkt prezidentą, butelius, metalą,
tikėt ar ne - juk, Viešpatie, nuleisti
gėrybių gausą nuo Kalėdų stalo
Velykų stalui - melskimės, kaltūnai,
kietam lakūnui, melo malūnėliui,
kurs buvo miręs, trečią dieną kėlė,
koks skirtumas - su kūnu ar be kūno
visom TV programom ištransliuotas -
atskrido, matėm, žydras vertaliotas -
baisus, galingas, manėm, serafimas -
nutrenks kaltus, suremontuos tėvynę,
ir nesvarbu - įmynei, neįmynei -
juk nežinai iš kokio šlamšto imas

ritmingos bangos, DNR spiralių
tvarkos po saule rimas ir irimas,
entropija čiurlioniškų karalių
simbolikos - ne tai, kas puošia lapą,
ne tai, kas angelo skystai pridėta,
ir net ne tai, kas buvo nutylėta,
o visa tai, kas imasi iš kvapo
organikos, kurioj esu laimingas
linksmai kas mirksnį mirdamas, mirtingas
visom prasmėm - galutinani, nebaisiai,
ir ne dėl to, kad branduolys suskyla,
a tak, kak mne bumagi ne chavatylo -
kaip guodėsi Achmatova kadaise

ant tavo juodraščio rašau - nuo proto
nušliuožus skradžiai, priemiesčio kuproto
kreivu šlaitu jei dar šiaip taip kapstaisi,
jei dar prašai ugnies, jei dūmo stinga
prieš šimtą ar po šimto metų, ergo
tu tarp gyvųjų, sunkiai, abejingai
nuo vieno vergo ligi kito vergo
kancaras cigaretę susiranda
iš prieblandos į prieblandą, į landą
kiton visaton - trumpas susijungimas
dviejų kultūrų, sąžinės ir skurdo
estetika, iš žiežirbų - absurdo
poezija, lyg prisipažinimas

ten pakylėto, čia į dugną trenkto -
netikus karma, žmogiškai - likimas
save kaip titnagą tąsytis penktą
dešimtmetį - nei velnias, nei gegutė,
nei darbininkas, nei inteligentas,
nei danų princas - tiek tiesus, kiek lenktas,
nežinantis - jam būti ar nebūti...
„kas nesidžiaugtų? mirt - užmigt? užmigti?
gal net sapnus regėti?"... ar įtikti
patricijams, plebėjams - not so dusty
geram artistui, miręs - pats saugiausias
nešiotojas poezijos - ūmiausios
ligos iš meilės; ką reikėjo rasti

senatvė moko, sugeba jaunystė,
o visa kita - žodžiai, apgavystė,
„skolas grąžinti, dviratį išrasti" -
ir taip toliau, nutolsta, priartėja
jaunuolio balsas - dusliai, lyg iš kapo:
„vynu pripildyt formas, saulės vėja
sugauti į giliausią medžio lapą" -
užmiršus viską, prisiminus nieką,
išradus naują dvirat" - belieka
išminti mintį, išmąstyti mastį,
suprasti - ką? nebent Bhagavadgitą...
o visa kita? ką gi - visa kita
šuva atlikęs tobulai užkapstė

užkniso angelai, sniegu užpustė
nuožmus vasaris - taikantis įkąsti
bulbašų liūtas, dusti ar nedusti? -
dvejojanti žiema, ligi Pirėnų
ištvinus šiaurė - akyje ledinėj
ką beįžvelgsi? truščia - piniginėj,
galvoj ir sieloj, vienas kitas mėnuo -
akimirksnis senatvėj! - ir miegojęs
išsprogs gegužis, veršis užputojęs
tokia jėga, kad žmogui ką įterpti
nebus jokios prasmės ir galimybės,
todėl dabar, nešiotojau gyvybės, -
namo, namo, ir - kerėžiotis, kerpėt

prie darbo stalo užkampy Europos
nepasislėpsi, užsivertęs tropais
neužsikalsi šiferiu ir čerpėm
neužsidengsi - perskaitys, išaiškins
kompiuteriais - bangom iš telebokšto
apčvitintas, išryškintas, apkvaitęs
nuo fobijų, nuvainikuotas pokštu,
tave išduos nerimtas tavo stilius,
mirties motoro provėžos negilios,
lėkštais juokais ornamentuotos raudos,
negeras kvapas, formuliarai, bylos
duobėto laiko, totaliai prapylus -
juokingos visos pergalės, apmaudūs

šaukimai aplankyti Tesimo rūmus,
skirtus ne tiems, kur šaudos beigi gaudos,
o tam, kuris ilgai tupėjo krūmuos -
bus tau kaip Francui, bus tau kaip Sigitui -
„kertėj žėruoja nedegančios spintos,
už durų kiekvienų sustingęs Sfinksas" -
labiau iš realybės, nei iš mito -
pasaulyje, kur apverstos vertybės,
esu tik pasas, „požymiai gyvybės
čia orimena tik ribą", šiandien - baudos,
rytoj - baisiau, alkoholinės psichozės -
dėsningi pralaimėjimai, išaudus

neiašku ką - gal kilimėlį kojom
nusivaklyt, prieš įžengiant " rojų -
su gulbėm ir mergelėm, kurios maudos
ežeruose ir upėse - išraudus
visa gamta, žėruoja vilko akys,
o gal kitaip - numirusiam neskauda
ir krenta snaigų didelės plaštakės
į delno laivą, išmaldai sukaltą,
ne tik neskauda, netgi nebešalta,
keiksmažodžiai, jaustukai įsiterpę,
nutraukia pauzę, ryto violetas
išmėto po apylinkes skylėtas
šiukšlynų siūlus - tuos, kur moiros verpė

aš pasiimsiu su savim iš kūno
į kitą kūną, sąžiningai - terpė
užpildys kitą tuštumą, nebūna
tuščia vieta ilgam, ir mano vietą
kas nors užims - netobulai, per naują
gyvybės pliūpsnį į pasaulio saują,
kaip sakė Dievas - atlikta! įlieta:
iš šulinio - baimė, angelas - iš sodo,
iš dulkių - kūnas, žiogas - iš egzodo,
iš kapo - Jorikas, iš Joriko - dėvėtas
juokų kauliukas, poetizmai, monai,
iš moters - nervai, moteris - iš šono,
iš nervų - ligos; duota: netikėtas

atodrėkis, iš rūko ir vaizduotės -
nežinomasis, bandantis maskuotis
vaiduokliškais benamių siluetais
ties atmatų konteineriais - jo teisė
nesužinot iš kokio šlamšto imas,
kaip guodėsi Achmatova kadaise,
poezija, lyg prisipažinimas
ligos iš meilės; ką reikėjo rasti,
šuva atlikęs tobulai užkapstė -
namo namo, ir - kerėžiotis, kerpėt -
juokingos visos pergalės, apmaudūs
dėsningi pralaimėjimai, išaudus
šiukšlynų siūlus - tuos, kur moiros verpė


1, 3-4. Šio eilėraščio motto kontekste ironizuojamas mitas apie Sizifą,
kurio akmeniu A. Camus grindė savo absurdo filosofiją.
2, 2-3. Pasikliauta „ aukščiausia jėga" iš T. Venclovos eilėraščio:
Viešpatijoj, kur draugo ranka
Niekados nesuskubs į pagalbą,
Tuštuma ar aukščiausia jėga
Siunčia angelą - ritmą ir kalbą.
2, 10. Klausiant turima omeny įstabi, tikriausiai pamatinė E. Kelmicko sonetų
vainiko „Žiemos parafonija" eilutė: „Kalba yra kryptis varguolio delnui".
2, 11. Apokaliptinės „geležinių blusų" stotys nukaldintos labai paprastai -
iš geležinkelio ir autobusų stočių.
3, 1. „Koralus" galima suvokti ir kaip Karoliniškių mikrorajoną Vilniuje - vilniečių
jis taip dažnai pavadinamas. Antra vertus, seni eilėraščiai man dažnai primena
koralinius rifus - toli gražu ne visuose rastume gyvybę.
4, 7. Prikurivaj, niedumaj... (rus.) - prisidek, negalvok...
4, 12. Non locus virum, sed vir locus ornat (lot.) - ne vieta žmogų,
o žmogus vietą puošia.
5, 9. Turint omeny šios strofos kontekstus, barbarizuojamos visuomenės
diskurse ne sraigtasparnis ar malūnsparnis, o tik barbarizmas "vertaliotas"
yra vienintelis čia tinkąs žodis.
6, 5. „ne tai, kas angelo skystai pridėta" - kada šaipiausi, jog žodžiai kuriais
parašomi eilėraščiai, geriausiu atveju - angelų eksrementai. Antra vertus
žodis „pridėta" čia turi ir daug svarbesnę prasmę, iš Biblijos: „kam davė, tam
bus ir pridėta".
6, 8. Vėl dviprasmybė ta pačia tema - organika iš K. Stanislavskio „sistemos",
kaip organiškas, nesumeluotas aktoriaus veiksmas scenoje ir kartu, tarkime,
gėlininkystėje - natūralios trašos, arba paprasčiausias š.
6, 12. „a tak, kak mne bumagi nie chvatilo" (rus.) - citata iš
A. Achamtovos „Paskyrimo" V. Kniazevui:
„A tak, kak mne bumagi nie chvatilo / Ja na tvajom pišu černovike."
(„Dėl to, kad popieriaus man neužteko, / Dabar ant tavo juodraščio rašau.")
8, 9. Šiam eilėraščiui metriškai šiek tiek adaptuotas A. Churgino išversto
Hamleto monologo fragmentas.
8, 10. „not so dusty" (angl.) - šnekamojoje kalboje maždaug „neblogai",
pažodžiui - „nedulkėta". „Dulkės" - taip vadinasi vienas iš autoriau eilėraščių
rinkinių.
9, 3-7. - citatos iš eilėraščio „Kaip parašyti sonetą".
10, 3. „Bul
...