POETINIAI INTERESAI Poem by Sigitas Parulskis

Vos nubudęs supratau, kad esu išmestas iš poetinių interesų lauko
vaikštau aplink aukštą įkvėpimo ir idealų sieną
niekas negirdi mano balso
ten, viduje, aklas Homeras masturbuojasi svajodamas apie kekšę Eleną
Achilas aprauda meilužį Patroklą
šluba, ūsuota, svogūnais trenkianti Sapfo čiulpia pimpalą
jaunam jūreiviui, o jam išvykus, ima
iš nevilties tvirkinti pluksnaakes mergaites
siaurose Aleksandrijos gatvelėse Kavafis medžioja transvestitus, nesulaukęs
barbarų atsiduoda pirmam
pasitaikiusiam asilų varovui
Li Po girtauja su Omaru, nesaikingai vartodami pilnaties šviesą
Edgaras Po nekrofiliškai apsimetinėja mirusiom varnom
Eliotas mėgina savo seniokišką sėklą ištrėkšti į nevaisingą žemę
o Poundas kalėjime bučiuoja šikną žagarų imperatoriui Musoliniui
supratau, kad siaubingai norėčiau daryti tą patį -
ištvirkauti metaforų glėbyje
dulkintis su vestalėmis metonimijomis
atsiduočiau netgi homoseksualiems santykiams su palyginimais, nors
niekad nemėgau jų taip, kaip garbino Raineris Maria, austrų
hermafroditas, vyras, rašantis eiles moteriai, kuri gyvena
jame pačiame, poetas, sugebėjęs
užkalbėti dantis pačiam Dievui
noriu, bet negaliu, nes manęs neįleidžia, negirdi mano balso
net jei rėkčiau, kad įminiau Šekspyro mįslę, kad žinau, kieno
vardu prisidengęs Bibliją kūrė Jahvė
esu tik šešėlis, sėdžiu prie Hado vartų kartu su pasipūtėliu Ulisu
ir pasakoju savo nuoskaudas viskam abejingai tėvo šmėklai
kuri kartas nuo karto gūsteli į mane pelenų vėju
ir šnabžda
sūnau, užuot kalbėjęs nesąmones, įpilk man nors lašą gyvybės
baisiai troškina šitoj
sušiktoj amžinybės skylėj