Sigitas Parulskis Poems

My shoes are empty, aha, empty are my shoes
white salt lines visible on cracked leather

and my pants, my pants are totally empty
where is the manliness, where is the gravity, when made to
kneel before a woman
pant legs twist intangible
as drifting columns of sand

and my jacket, and my jacket is totally
empty, the lowered flags of the sleeves
beating against turned-out pockets, nothing
there is already absolutely nothing

my tie hangs in the air
oh, no, damn it, oh no, I never
wore that tie, my own thoughts
were enough to strangle me

and still, there, where I should be -
empty, totally empty
clothes, house, money
books, friends - all traces of me
erased bit by bit

I can still see, one final opportunity is allowed me:
someone is hastily stuffing old newspapers
into my empty shoes, so that during the wake
the noses won't be sunken in

old newspapers
with my empty memory
...

Tavo krūtys, kai išeini iš vonios
kambario - jeigu būčiau tikras poetas, sakyčiau -
iš alyvų giraitės - tavo krūtys panašios
į dvi voveraites, tupinčias ant šakos
rudi maži snukučiai vos pakreipti į šalis
jos žvalgosi iš aukštai, baugščios ir smalsios

jeigu būčiau poetas, sakyčiau, jog aistros liūtys
plūsteli į mano dubens slėnį, kai matau
voveraites, žvelgiančias
į mane kaip į viešpatį, bent jau kaip į fauną
na, mažų mažiausiai, kaip į seną ir
raišą satyrą

galingi geismo srautai teka žemyn,
iš smegenų debesų, per plaučių lapiją
per inkstų akmenis, šniokšdami kepenų rėvose
ir tuomet ten, giliausioje
slėnio oloje suveši, sulapoja
tvirtas kamienas, gyvybės skeptras, axis mundi
sakyčiau, jeigu būčiau poetas

dabar paprasčiausiai tiesiu rankas tavęs link, ir jaukūs
žvėreliai valgo ramiai iš mano
delnų
ir man sustangrėja, tik tiek
...

Your breasts, as you leave the bath-
room - if I was a real poet I'd say,
emerge from the lilac glen - your breasts are like
two squirrels perched on a branch,
small brown snouts just barely turned to the side
they survey from above what new things this world has to offer

if I was a poet I would say that a deluge of desire
flows into the valley of my pelvis when I see
those squirrels looking
at me as though at a god, or at fauna
no, at the very least at an old and
lame satyr

potent streams of desire flow down
from the clouds of my brain through the foliage of lungs
over kidney stones, murmur in the liver's shoals
and then, thriving in the deepest cave in the valley
a firm rooted trunk
comes into leaf, sceptre of life, axis mundi
that's what I would say, if I were a poet

instead I simply stretch my hands towards you and the tame
little animals eat calmly from my
palms
and I stiffen just a little
...

Zwei Seelen wohnen, ach! in meiner Brust
Goethe, Faust
tris kartus nedaviau išmaldos:
1. Kurfurstendamm alėjoje
moteriai su vaiku
Tamsaus gymio, albanė ar čigonė, o gal tiesiog purvina
2. Viena mergina lindo su aukų dėžutę, kinder
kinder kinder, mušė
ji mažą skardinį būgnelį, kuprota neūžauga Grasso balsu
Kinder, kartojo jinai, vaikams kurie yra kinder rūšies, kaip reklaminis šūkis
kiaušinis, kurį atidaręs rasi siuprizą, neišvengiamą savo mirties liudijimą
3. Dar vienas tipas stovėjo prie knygyno ištiesęs tuščią savo kaukolę
maitinkis išmintimi, patariau jam
Knygos labai maistingos, visi, kurie ryja knygas, bus
pakviesti prie Viešpaties stalo
Ir nedaviau, nė vienam nedaviau išmaldos

Taigi
tamsus žmogus, vulgarus primityvas, žmogbeždžionė
galvijas, pusprotis, galvažudys, melagis, vagis, paleistuvis
idiotas nubudo manyje, pakėlė
galvą, iššiepė savo negražią
burną, pasišiaušė instinktais
pamaitinau jį pigiausia pica su sūriu ir
saliamio dešra, tiesiog gatvėje, taukšint
pneumatiniam kūjui, - kiekvieną akimirką kas nors
grindžia dugną savo pragarui

tris kartus nedaviau išmaldos, todėl
vakare, manau, jis, tamsusis
šlykštynė mano viduje, nusipelnė
pačios prabangiausios kekšės, kokią tik išgalės
parūpinti viešbučio personalas ir mano
taurioji, šviesioji
išmintingoji, gailestingoji pusė


2007 09 06, Berlynas
...

staiga atsiveria lentynos ir įeina berniukas . . .
Kornelijus P.
Sėdėjau bibliotekos skaitykloj, didelėj salėj
prie milžiniško stalo, visiškai vienas, mano
kaukolės taurė buvo sklidina
šimtą metų išlaikyto informacijos
vyno, svaigau ir atrodė, kartu su manim
svaigsta netgi ilgi šešėliai, krentantys nuo kėdžių
atkalčių

Vėliau, jau į pavakarę prie manęs priėjo niekad
Anksčiau nematytas vyras juodais drabužiais
Pasisakė esąs prekiautojas, truputį greblavo
tardamas raidę „r"

Siūlė pirkti laikrodį, 1908 metų gamybos, pone, sakė
vyras, nesigailėsit
„Solo" kišeniniai paauksuoti laikrodžiai su grandinėle -
pats geriausias
šių metų pasirinkimas, kiekviena jūsų minutė
bus aukso vertės, o
ir aš, pone, - tariant
šiuos žodžius vyriškio balse pasigirdo
patetiškos gaidelės, - turėsiu
ką atsiminti, kai
1943 metais mane, pagyvenusį trijų vaikų
tėvą, nuogą, be
jokios kišenėlės
kišeniniam laikrodžiui, varys į dujų kamerą
...

suddenly the shelves opened and a boy came in . . .
Kornelijus P.
I was sitting in the library reading room, the great hall
by a huge table, absolutely alone, my
skull's goblet brimming
with the wine of information aged a hundred years
my head spun from it, as did
the long shadows
falling from the chairs'
backrests

Later, in the evening, a man I'd never
seen before, dressed in black, approached me
he said he was a salesman, burring a little,
the "r" sounds a jumping cog in his throat

He offered me a watch, made in 1908, Sir, he said
you won't regret it,
"Solo" gilded pocket watches with chain -
the very best
this year's pick, every one of your minutes will be solid
gold, even to me Sir, saying these words the man's voice
took on a pathetic tone - I will have something
to remember
when in 1943, me, an aged
father of three, naked, without even
a little pocket
for a pocket watch, they'll herd me
into the gas chamber
...

stovėjau viešbučio lange
šviesos žuvėdra trenkėsi
staiga į stiklą
plėšriai pražiojus snapą
lyg būčiau
gabalas pašvinkusios žuvies
...

I stood at the hotel window
a gull of light suddenly
struck the glass
wide-open beak
as though I was
a piece of foul fish
...

Jėzaus K. tėvas grįždavo
girtas namo
ir mušdavo sūnų sunkia
sidabro taure
per nuolankiai nuleistą galvą
šaukdavo, aš tau paradosiu, kas
čia šeimininkas, kas čia pasaulio
valdovas, aš tau parodysiu, ir tvodavo
kiek tik turi jėgų
nepaisydamas vaiko ašarų
ir maldavimų
tėve atitolink šią taurę
...

Jesus C.'s father would come home
drunk
and would hit his son with a heavy
silver goblet
across his obediently lowered head
shouting, I'll show you who is
the boss here, who is the ruler
of the world, I'll show you, and struck
with all his strength
paying no heed to the child's tears
and entreaties
father put down this goblet
...