Priešaušrio algoritmai Poem by AIDAS MARČĖNAS

Taip jau lemia žvaigždynai ar aukštesnė jėga, kad viename
asmenyje negali tilpti ir puikus poetas, ir puikus žmogus, kuris nors
vienas turi likti ne visai tobulas. poetui gaila mūsų bergždžio
buvimo šioje žemėje, "sukompromituotos egzistencijos" (J. Brodskio
terminas), bet atsiriboti nuo jos taip pat nelengva, veik neįmanoma,
dėl poetinės kalbos bejėgiškumo įveikti šį įkyrų absurdą.
S. Parulskis


Štai ir šūdvabalis pradėjo šūde dainuoti…
K. Donelaitis

iš nervų - ligos; duota: netikėtas
gyvenimo scenarijui synopsis,
kur akmenį ridendamas vaduosis
iš mėčlino žmogaus švarus poetas,
jis stums kaip skarabėjas savo turtą,
tiek išmatų vargu ar kas pakeltų -
be kokio nors absurdiško insulto - -
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
- - - - - be sąmonės žaibavimo, be tvano
tamsos iš sacrum, purvo iš profanum,
be baimės mirti, nuostabos kartotis,
kai visa tai, kas ištarta - vien trašos
kasdien ilgėjančiam vasariui, laša -
atodrėkis, iš rūko ir vaizduotės

tuščioj kriauklėj, kur gausta miesto jūros,
formuojas ne moliuskas, o sparnuotis -
kalba ir ritmas, šilkas ir gipiūras,
algolas, brailis, morzė, pasakyta -
jūs būsit kaip dievai, o tai paglosto,
pribėgęs šuo dalykiškai apuosto -
paženklinta… ir nulapsi į rytą,
kur priemiesty pažadinamos varnos,
kai sparną pripažįsta kitas sparnas -
varguolio delnas randa kryptį? stotys -
ne šventraščio, o geležinių blusų,
tačiau tikėk - čia vaikščioja tarp mūsų
nežinomasis, bandantis maskuotis

tamsių koralų strofom, žodžių rifais
prozodijoje, dvokti archetipais -
teisingesniais, nei Jobo kūnui votys,
ištraukt šaknis, suformuluoti mintį,
eilėdaroj parodyt naują fintą,
kas buvo užrakinta - atrakinti
ir užrakint, kas buvo atrakinta
akimirksniui - zona iš paauglystės,
kaip stalkeriui - negalima suklysti,
jei mesi veržlę, Viešpatie, kiek mėtos
gerų daiktų retorinei figūrai,
įžemintai artimesniais natūrai
vaiduokliškais benamių siluetais

gyvybės smarve - "primos" žiburėliais
paženklinta, kur leisgyviai, kur vėlės
iš paraleliniųerdvių, skylėtuos
žiemos peizažuos - moterys ir ožkos,
tai šen, tai ten - mažų trobelių dūmai,
tema - Šagalo, potėpis - Kokoškos, -
dar pasvajok… - prikurivaj, nie dumaj…
išlindo iš po žemių, ar nukrito
nuo debesies - koks skirtumas šį rytą?
ar prisidegsi čia? ar ten išeisi?
iš sacrum - veidas, išraiška - iš porno…
non locus virum, sed vir locus ornat
ties atmatų konteineriais - jo teisė

rinkt prezidentą, butelius, metalą,
tikėt ar ne - juk, Viešpatie, nuleisti
gėrybių gausą nuo Kalėdų stalo
Velykų stalui - melskimės, kaltūnai,
kietam lakūnui, melo malūnėliui,
kurs buvo miręs, trečią dieną kėlė,
koks skirtumas - su kūnu ar be kūno
visom TV programom ištransliuotas -
atskrido, matėm, žydras vertaliotas -
baisus, galingas, manėm, serafimas -
nutrenks kaltus, suremontuos tėvynę,
ir nesvarbu - įmynei, neįmynei -
juk nežinai iš kokio šlamšto imas

ritmingos bangos, DNR spiralių
tvarkos po saule rimas ir irimas,
entropija čiurlioniškų karalių
simbolikos - ne tai, kas puošia lapą,
ne tai, kas angelo skystai pridėta,
ir net ne tai, kas buvo nutylėta,
o visa tai, kas imasi iš kvapo
organikos, kurioj esu laimingas
linksmai kas mirksnį mirdamas, mirtingas
visom prasmėm - galutinani, nebaisiai,
ir ne dėl to, kad branduolys suskyla,
a tak, kak mne bumagi ne chavatylo -
kaip guodėsi Achmatova kadaise

ant tavo juodraščio rašau - nuo proto
nušliuožus skradžiai, priemiesčio kuproto
kreivu šlaitu jei dar šiaip taip kapstaisi,
jei dar prašai ugnies, jei dūmo stinga
prieš šimtą ar po šimto metų, ergo
tu tarp gyvųjų, sunkiai, abejingai
nuo vieno vergo ligi kito vergo
kancaras cigaretę susiranda
iš prieblandos į prieblandą, į landą
kiton visaton - trumpas susijungimas
dviejų kultūrų, sąžinės ir skurdo
estetika, iš žiežirbų - absurdo
poezija, lyg prisipažinimas

ten pakylėto, čia į dugną trenkto -
netikus karma, žmogiškai - likimas
save kaip titnagą tąsytis penktą
dešimtmetį - nei velnias, nei gegutė,
nei darbininkas, nei inteligentas,
nei danų princas - tiek tiesus, kiek lenktas,
nežinantis - jam būti ar nebūti...
„kas nesidžiaugtų? mirt - užmigt? užmigti?
gal net sapnus regėti?"... ar įtikti
patricijams, plebėjams - not so dusty
geram artistui, miręs - pats saugiausias
nešiotojas poezijos - ūmiausios
ligos iš meilės; ką reikėjo rasti

senatvė moko, sugeba jaunystė,
o visa kita - žodžiai, apgavystė,
„skolas grąžinti, dviratį išrasti" -
ir taip toliau, nutolsta, priartėja
jaunuolio balsas - dusliai, lyg iš kapo:
„vynu pripildyt formas, saulės vėja
sugauti į giliausią medžio lapą" -
užmiršus viską, prisiminus nieką,
išradus naują dvirat" - belieka
išminti mintį, išmąstyti mastį,
suprasti - ką? nebent Bhagavadgitą...
o visa kita? ką gi - visa kita
šuva atlikęs tobulai užkapstė

užkniso angelai, sniegu užpustė
nuožmus vasaris - taikantis įkąsti
bulbašų liūtas, dusti ar nedusti? -
dvejojanti žiema, ligi Pirėnų
ištvinus šiaurė - akyje ledinėj
ką beįžvelgsi? truščia - piniginėj,
galvoj ir sieloj, vienas kitas mėnuo -
akimirksnis senatvėj! - ir miegojęs
išsprogs gegužis, veršis užputojęs
tokia jėga, kad žmogui ką įterpti
nebus jokios prasmės ir galimybės,
todėl dabar, nešiotojau gyvybės, -
namo, namo, ir - kerėžiotis, kerpėt

prie darbo stalo užkampy Europos
nepasislėpsi, užsivertęs tropais
neužsikalsi šiferiu ir čerpėm
neužsidengsi - perskaitys, išaiškins
kompiuteriais - bangom iš telebokšto
apčvitintas, išryškintas, apkvaitęs
nuo fobijų, nuvainikuotas pokštu,
tave išduos nerimtas tavo stilius,
mirties motoro provėžos negilios,
lėkštais juokais ornamentuotos raudos,
negeras kvapas, formuliarai, bylos
duobėto laiko, totaliai prapylus -
juokingos visos pergalės, apmaudūs

šaukimai aplankyti Tesimo rūmus,
skirtus ne tiems, kur šaudos beigi gaudos,
o tam, kuris ilgai tupėjo krūmuos -
bus tau kaip Francui, bus tau kaip Sigitui -
„kertėj žėruoja nedegančios spintos,
už durų kiekvienų sustingęs Sfinksas" -
labiau iš realybės, nei iš mito -
pasaulyje, kur apverstos vertybės,
esu tik pasas, „požymiai gyvybės
čia orimena tik ribą", šiandien - baudos,
rytoj - baisiau, alkoholinės psichozės -
dėsningi pralaimėjimai, išaudus

neiašku ką - gal kilimėlį kojom
nusivaklyt, prieš įžengiant " rojų -
su gulbėm ir mergelėm, kurios maudos
ežeruose ir upėse - išraudus
visa gamta, žėruoja vilko akys,
o gal kitaip - numirusiam neskauda
ir krenta snaigų didelės plaštakės
į delno laivą, išmaldai sukaltą,
ne tik neskauda, netgi nebešalta,
keiksmažodžiai, jaustukai įsiterpę,
nutraukia pauzę, ryto violetas
išmėto po apylinkes skylėtas
šiukšlynų siūlus - tuos, kur moiros verpė

aš pasiimsiu su savim iš kūno
į kitą kūną, sąžiningai - terpė
užpildys kitą tuštumą, nebūna
tuščia vieta ilgam, ir mano vietą
kas nors užims - netobulai, per naują
gyvybės pliūpsnį į pasaulio saują,
kaip sakė Dievas - atlikta! įlieta:
iš šulinio - baimė, angelas - iš sodo,
iš dulkių - kūnas, žiogas - iš egzodo,
iš kapo - Jorikas, iš Joriko - dėvėtas
juokų kauliukas, poetizmai, monai,
iš moters - nervai, moteris - iš šono,
iš nervų - ligos; duota: netikėtas

atodrėkis, iš rūko ir vaizduotės -
nežinomasis, bandantis maskuotis
vaiduokliškais benamių siluetais
ties atmatų konteineriais - jo teisė
nesužinot iš kokio šlamšto imas,
kaip guodėsi Achmatova kadaise,
poezija, lyg prisipažinimas
ligos iš meilės; ką reikėjo rasti,
šuva atlikęs tobulai užkapstė -
namo namo, ir - kerėžiotis, kerpėt -
juokingos visos pergalės, apmaudūs
dėsningi pralaimėjimai, išaudus
šiukšlynų siūlus - tuos, kur moiros verpė


1, 3-4. Šio eilėraščio motto kontekste ironizuojamas mitas apie Sizifą,
kurio akmeniu A. Camus grindė savo absurdo filosofiją.
2, 2-3. Pasikliauta „ aukščiausia jėga" iš T. Venclovos eilėraščio:
Viešpatijoj, kur draugo ranka
Niekados nesuskubs į pagalbą,
Tuštuma ar aukščiausia jėga
Siunčia angelą - ritmą ir kalbą.
2, 10. Klausiant turima omeny įstabi, tikriausiai pamatinė E. Kelmicko sonetų
vainiko „Žiemos parafonija" eilutė: „Kalba yra kryptis varguolio delnui".
2, 11. Apokaliptinės „geležinių blusų" stotys nukaldintos labai paprastai -
iš geležinkelio ir autobusų stočių.
3, 1. „Koralus" galima suvokti ir kaip Karoliniškių mikrorajoną Vilniuje - vilniečių
jis taip dažnai pavadinamas. Antra vertus, seni eilėraščiai man dažnai primena
koralinius rifus - toli gražu ne visuose rastume gyvybę.
4, 7. Prikurivaj, niedumaj... (rus.) - prisidek, negalvok...
4, 12. Non locus virum, sed vir locus ornat (lot.) - ne vieta žmogų,
o žmogus vietą puošia.
5, 9. Turint omeny šios strofos kontekstus, barbarizuojamos visuomenės
diskurse ne sraigtasparnis ar malūnsparnis, o tik barbarizmas "vertaliotas"
yra vienintelis čia tinkąs žodis.
6, 5. „ne tai, kas angelo skystai pridėta" - kada šaipiausi, jog žodžiai kuriais
parašomi eilėraščiai, geriausiu atveju - angelų eksrementai. Antra vertus
žodis „pridėta" čia turi ir daug svarbesnę prasmę, iš Biblijos: „kam davė, tam
bus ir pridėta".
6, 8. Vėl dviprasmybė ta pačia tema - organika iš K. Stanislavskio „sistemos",
kaip organiškas, nesumeluotas aktoriaus veiksmas scenoje ir kartu, tarkime,
gėlininkystėje - natūralios trašos, arba paprasčiausias š.
6, 12. „a tak, kak mne bumagi nie chvatilo" (rus.) - citata iš
A. Achamtovos „Paskyrimo" V. Kniazevui:
„A tak, kak mne bumagi nie chvatilo / Ja na tvajom pišu černovike."
(„Dėl to, kad popieriaus man neužteko, / Dabar ant tavo juodraščio rašau.")
8, 9. Šiam eilėraščiui metriškai šiek tiek adaptuotas A. Churgino išversto
Hamleto monologo fragmentas.
8, 10. „not so dusty" (angl.) - šnekamojoje kalboje maždaug „neblogai",
pažodžiui - „nedulkėta". „Dulkės" - taip vadinasi vienas iš autoriau eilėraščių
rinkinių.
9, 3-7. - citatos iš eilėraščio „Kaip parašyti sonetą".
10, 3. „Bul