ĮSIMYLĖJĖLIŲ SŪPUOKLĖS Poem by ANTANAS A. JONYNAS

Tarp baltu raudonu medziu
tarp baltu raudonu medziu
skrieja uzmirstos supuokles
plaikstos peleno plaukai
tai klajoja musu dvasios
nepasotinti fantomai
o ant kryziaus menesienoj
tu is apmaudo verki

nes lelijos jau nuvyto
nuzydejo musu dienos
graudu svaiguli pamirses
tarp sesiu lentu guli
tavo sujaukta gyvybe
balu pauksciai apraudojo
stovi motina ties kojom
stovi tevas prie galvos

nuo sermuksniu byra serksnas
byra dulkes nuo supuokliu
byra dulkes is knygeliu
kurias megdavai vartyt
fotografijos nervingai
pasityciodamos sypsos
tarsi senis su ramentais
vaiksto varnas kr-tine

nesa vejas vainikeli
nesa vejas vainikeli
virsum miesto gatviu nesa
pakabina ant sakos
sako apmaudas praeina
sako nerimas praeina
ilgesys praeina sako
bet mirtis jau nepraeis

Arcibaldai Arcibaldai
tu nekaltas nes laimingas
'uzia vejas kapinyne
saltas vakaras rudens'
tarp baltu raudonu medziu
tarp baltu raudonu medziu
skrieja uzmirstos supuokles
plaikstos peleno plaukai