Kalėdos „Valcavimo staklių" stotelėj Poem by ANDREJ KHADANOVICH

Kalėdos „Valcavimo staklių".
Gruodis ir vietos, ir laiko.
Madonos per naktį atkaklios,
ant kojų vos besilaiko,

brenda nesamą taką,
šonais liepų apstotą,
Kasparas tyliai seka
lyg nelabasis kuprotas,

su pienu Merkelis seka,
Baltazaras batono kaktą
siūlo madonoms kąsti
prie „Valcavimo staklių".

Sniegas amžinas tęžta,
badas ir ledas puola.
Vėjas made in Russia,
vėjas made in Poland.

Atšliaužė paskutinis
troleibusas „Valcavimo
staklių". Girtas sutinęs
madonas nudėbso pro kaktą.

Mergos smaginas, grūdasi -
laumės, kad Dieve mano.
Vietų madonoms su kūdikiais
niekas užleist nemano.

Langeliuos nuo speigo šuorų -
purienos, rožės, paparčiai -
banaliai suvyto - І'm sorry -
banaliai surimuotos su „šalčiais".

Šalta butonams naktį.
Burnos šnekom garuoja.
Viršum „Šlifavimo staklių"
žvaigždė danguje sustoja.