laiškai iš po antklodės Poem by ANDREJ KHADANOVICH

kerta langą mėnulio lynas
besileisdamas iš dausų
nematau jo
po antklode lįsdamas
lig ausų

ir pakimba žodžiai apkiautę
postai slapsto spąstus slidžius
o po antklode tyliai ir jaukiai
nebaisu rašyt laiškučius

pulkininkas markesas džiaugsis
ir kiti pajacai su juo
apdairiai liesas braižas šliaužia
šleivapėdis apgirtęs vos

ne kompiuterio keverzynės
parašyta gyva ranka
kad ir peršti ant pirštų trynės
ne bėda

nesgi kam elektroninis paštas
jei erdvė čia taip ne laiku
nebeaišku dėl ko ir ką čia
nebeaišku kam čia kalbu