Devynios ar vienuolika figūrų:
nykštukai, kameristės, atspindys
tamsaus akylo veidrodžio lauke,
ir autoriaus, tuo tarpu nepradėjęs
paveikslo, kantriai slepiamo nuo mūsų
ketvirtas šimtmetis. Anot Foucault,
jis tapo mus. Bet modelis, žiūrovas,
patsai tapytojas galbūt yra
vienatinio pirmavaizdžio skeveldros.
Šviesos daugiau, nekaip galėtų sklisti
iš lango (ji, lyg rojuje, nustelbia
dosningai žarstomą netobulybę).
Ir žvilgsnių sankryžoj bekūnis žvilgsnis,
kurį teptukas moko neišnykti.
This poem has not been translated into any other language yet.
I would like to translate this poem