[nuvažiavo nuo stogo palaikio sumaitotas šiferis] Poem by ANDREJ KHADANOVICH

nuvažiavo nuo stogo palaikio sumaitotas šiferis
ir beauštant į sapną lig kelių pribėgo vandens
brenda elnias iš šiaurės kaimynų vakarių „reniferis"
per pasąmonės klystkelius į nebežinomą ten

nesidrąsink to juoko be puslitrio nesustabdysi be litro
spaudžia galvą aštuonetą metų auklyba rytais
prisigretino upė lig galo išplovė palitrą
akvarelinis dažas lėtai palei srovę išeis

lernos ūdrą vandens sanitarai paliks šitos upės ramybėj
įlankėlės vanduo naktyje jos namus atspindės
tuos namus aš surasiu prie slenksčio batus iškratysiu
kad rytoj pasroviui šiuo plaustu lengvapėdiškai lėkt

keliauninkai kolumbai dauson praraston nesiveržtų
ir skruzdė samurajus barzdoj svetimoj pasiklys
keliamieji ne metai herojų sizifų gėla lygu svarstis
taip pakibo ši vasara taip jau pakibus ir liks

visa bus kaip kadaise nors imtum pro lupą spoksoti
keliauninkės vasarvidžio žvaigždės to sapno pačiam pakrašty
ir ruduo ekvinokcijoj mojas lapus krituolius suskaičiuoti
ir žiema per pūgos megafoną oliuoja pavasarį grįžt