Brief an die Freiheit Poem by ANDREJ KHADANOVICH

Kol kas mes dar negimusi tauta,
mes kaliniai suakmenėjusių kiaušialąsčių,
mes nendrė, atsilikti palikta;
kas jau į puoleną, kas panašus į paauglį,

kas rašantis retorika sena
jaunuomenę klaidina ir gadina:
karys, darbštuolis, didvyris ar net
titanas, gal titanikas mūs atgimimo.

Pavargom ir jau pametėm metus:
kalėjime jie šliaužioja gyvatėm!
Pašauks mergelė stačiakrūtė mus,
kad stotumėm su ja už barikadų?

Ką turim, mestumėm po kojom jai!
Sargybiniai begirdi mus vaitojant,
kai naktimis spalvingieji sapnai
mums nuogą jos grožybę demonstruoja.

Mums medžių versti, mums tašyt uolų,
kanalų, tvenkinių mums kasti saujom,
mums laukti pasimatymo dienų,
mums dievint skirta tobulą pasaulį.

Nes tikim: šitas šūdas, kur aplink,
bus ūky pravartus kaip grūdui mėšlas.
Plaučius už grotų grūdinam: atmink,
ir laisvės orą jais turėsi kvėpti.