Naktis muitinėj prie senosios pilies Poem by ANDREJ KHADANOVICH

Pats vienas, megztinis nusviestas kampan,
pats vienas, ir žuvusis laikas,
pats vienas, ir mano buvimas, aiman,
jau toks, kad ne vienas, toksai, kad...

iš lauko: senoji pilis uždara, -
į žvaigždę žvelgiu auksaplaukę
(iš lauko į visa, kas viduje -
iš arti taip, kad jau ne iš lauko),

galiausiai pavargsiu, tie žodžiai pabos,
tas ginčas jau baigtas seniausiai,
galiausiai sustosiu visai prie ribos
vėlai taip, kad jau ne galiausiai.