[nuo žodžių laikas pereit prie javų} Poem by ANDREJ KHADANOVICH

nuo žodžių laikas pereit prie javų
rūkalių motociklininkų triukas
žavus ateina sapnas apžavių
priplūsta žodžių rytmetinį rūką

atplaukia lyg iš lauko iš kažkur
kol nemingu ydingas ir išalkęs
lietus ir liūtis pradeda niur niur
lašai palangėn pirmos stiklo valktys

desantu šokti liūties vidurin
žodžius sapnuotus žodžiais iškalbėti
nutrenkti išorybę patvorin
skėčiu parašiutu per parapetą

kaip biržoj baksai krinta pasliki
galuojas bin ledena snukį šamas
ir minsko liūtį kvepiantys taksi
šlapi taksi
taksistai
triukas senas

įjungsi elektroninį papirusą
ir paikas vėjas įsisuks ir fainas
it pasiučiausias tavo kompo virusas
nudžiaus ir suks virš miesto tavo failus

markučių veltui ir vokų beieškai
ir interneto paslaugų belauki
išdykę vėjai jo tinklus suplėšė
per sarpią bobų vasarą jie plaukia

žodžius tu it slyvas nusarpinai
kvėpuoji laisvė tau po širdžia duria
it liūtis laisvas vaikštai ir paikai
manai neišbyrėt dykaviduris