Gintaras Grajauskas

zunächst versuche man, ihn auf jede mögliche Weise
zu ärgern, man schimpfe und spotte,
bis Schaum vor den Mund tritt
...

tai iš tiesų buvo jis - tikras ir neabejotinas,
be jokių atestavimų. Važiavo auksinėj karietoj,
kinkytoj ketvertu baltų žirgų, organizacinio
komiteto išprašytoj iš atsivertėlio

milijonieriaus. Tikras ir vienintelis, kiek sutrikusiai
besišypsantis pro karietos langą, žvelgiantis
į visus ir į nieką. Minia žygiavo iš paskos,
stovėjo abipus ant šaligatvių, laiptų baliustradų,

vaikėzai mojo iš medžių, tyčia krisdami
ant asfalto, vis dar negalėdami patikėti,
jog nebeskauda ir jau, matyt, niekada
neskaudės. Kareiviai saliutavo salvėmis

iš dabar jau nereikalingų ginklų, ministrai
rinkosi į paskutinį iškilmingą posėdį, juokas
ir džiūgavimai liejos gatve pirmyn, šūksniai
ir valiavimai, pagaliau, pagaliau, sveiki sulaukę,

ir tik įdėmiai įsižiūrėjus iš kai kurių
judesių, iš trumpų ir keistų susižvalgymų
galima buvo suvokti, ką jaučia minia:
stačiai alpsta iš baimės ir neapykantos.
...

das war wirklich er - echte und unbezweifelt
ohne jegliche Atteste. Er fuhr in einer goldenen Kutsche,
gezogen von vier weißen Pferden, ausgeliehen vom Organisationskomitee
von Bekehrten

Millionär. Echter und einziger, bißchen unwohl
lachend durch das Kutschenfenster, auf alle und auf nichts guckend.
Die Masse marschierte hinterher,
stand beiderseits auf den Fußgängerwegen, Treppen

die Kerle winkten von den Bäumen, mit Absicht fallend
auf den Asphalt, immer noch nicht glauben könnend,
daß es nicht mehr weh tut und, warscheinlich, nie
weh tun wird. Die Soldaten schossen Salut

aus jetz nicht mehr brauchbaren Gewehren, die Minister
sammelten sich zur letzten feierlichen Sitzung, Lachen
und Jubel breitete sich aus die Straße aufwärts, Schreie
und Hurra, endlich, herzlich erwartet, Ihr Ersehnten!

und nur wenn man genau hinguckte aus
manchen Bewegungen, aus kurzen und merkwürdigen
Blicken konnte man erschließen, was die Masse fühlt:
sie fällt in Ohnmacht vor Ärger und Haß
...

tas daiktas į kurį žiūrime
vadinasi kineskopas

jis tik atrodo plokščias
o iš tikrųjų yra kaip krepšys
pilnas mažų taškelių
šokinėjančių tarsi
švytinčios kalėdinės
blusos

kai taškeliai gauna įsakymą
klusniai stoja į savo vietas
ir susidėlioja į "medį", "dangoraižį"
"Balkanų krizę" ar "L. di Caprio"
(tik pažvelk, kaip šviečia jo "balti
marškiniai" - tai vis nuo taškelių)

taigi jei pamatysi ką nors
baisaus - nesigąsdink, nesiduok
apgaunamas

nėra ten nei džiunglių, nei potvynių
anei zombių su zeimeriais

bet aš nesakau, kad nieko nėra
(kaip kad sako tamsybininkai)

yra begalinė daugybė

taškelių
...

das Ding auf das wir schauen
heißt Bildröhre

sieht flach aus, aber ist
in Wirklichkeit ein Korb
voll winziger Pünktchen
die springen wie
leuchtende Weihnachts
flöhe

erhalten sie einen Befehl
bezieht jedes gehorsam Stellung
zu "Baum" oder "Hochhaus" legen sie sich,
zu "Balkankrise" oder "L. di Caprio"
(schau mal, wie sein "weißes Hemd"
strahlt - nur der Pünktchen wegen)

falls du also etwas Schreckliches
siehst - hab keine Angst, laß dich nicht
täuschen

es gibt weder Dschungel noch Fluten
noch Zombies mit Motorsägen

aber ich sage nicht, daß es nichts gibt
(wie es die Ahnungslosen tun)

es gibt eine unendliche Menge

Pünktchen
...

вещь, на которую мы смотрим
называется кинескоп

он только выглядит плоским
а на самом деле он как корзина
полная маленьких точек
прыгающих вокруг как
мерцающие Рождественские
блохи

когда точки получают команду
они послушно занимают свои позиции
и образуют «дерево», «небоскрёб»
«Балканский кризис» или «Л. ди Каприо»
(только взгляните как сверкает
его «белоснежная рубашка» — это всё точки)

так что если вы видите что-то
ужасающее — не бойтесь, не позволяйте
себе быть обманутым

нет ни джунглей ни наводнений
ни зомби в цепях

но я вовсе не говорю что вообще ничего нет
(как утверждают обскурантисты)

существует бесчисленное множество

точек
...

Dievo dažnis yra 50 Hz
sėdėjo kirpykloj išmuilinta žiauna
klausėsi radijo FM 91,4 MHz

o mašinėlėn pakliuvo vandens
tai kaip trenkė per ausis 220 V
net seilės sučirškė

paskui dievagojosi, kad girdėjo
aiškių aiškiausiai, nelyg Vatikano
diktorius būtų ištaręs:

"klausėtės Viešpaties bals
...

Er saß mit eingeseiften Kiemen beim Friseur
und hörte Radio UKW 91,4 MHz

Leider geriet Wasser in den Rasierapparat
und er bekam 220 V so auf die Backen
daß ihm der Speichel aufkochte

Später beteuerte er, ganz deutlich
gehört zu haben, wie der Sprecher
vom Radio Vatikan sagte:

„Sie hörten die Stimme des Herrn".
...

statau barikadą
aplink save

sustumiu spintą, lovą
pargriaunu šaldytuvą

jie atsiunčia derybininką
picų pardavėją

priešintis beprasmiška, sako jis

priešintis beprasmiška, sutinku

jis išeina kaip nugalėtojas
palikęs picą su krabais

ateina paštininkas: štai jums
registruotas laiškas, pasirašykite

pasirašau, abu šypsomės
priešintis beprasmiška, sako laiškas

nesiginčiju, mandagiai sutinku:
nėra nė mažiausios vilties

tada ateina mormonas - ar tu žinai
dieviškąjį planą, klausia mormonas

žinau, priešintis beprasmiška,
sakau aš, mormonas numurma laiptais

tobulinu barikadą: plyšius užkamšau
senais laikraščiais ir kramtomąja guma

skambina vėl į duris, ir vėl

už durų picų pardavėjas
mormonas ir paštininkas

ko gi dar, klausiu aš

buvote teisus, sako jie, priešintis
beprasmiška, ir nėra nė mažiausios vilties

todėl esame vienoj
barikadų pusėje
...

ich baue eine Barrikade
um mich

schieb Schrank und Bett zusammen
kippe den Kühlschrank um

sie schicken als Unterhändler
den Pizzaverkäufer

Widerstand zwecklos, sagt er

Widerstand zwecklos, stimme ich zu

er geht wie ein Sieger weg
und läßt eine Pizza mit Krabben zurück

der Briefträger kommt: Einschreiben
für Sie, bitte um Unterschrift

ich unterschreibe, und wir lächeln beide
Widerstand zwecklos, verkündet der Brief

ich streite nicht, höflich stimme ich zu:
es gibt nicht die leiseste Hoffnung

dann kommt ein Mormone - kennst du
den göttlichen Plan, fragt der Mormone

ich kenne ihn, Widerstand zwecklos,
sag ich, und der Mormone murmelt die Treppe hinab

verbessere ich also die Barrikade, stopf Löcher
mit Zeitung und Kaugummi aus

wieder klingelt es an der Tür

da draußen stehn Pizzaverkäufer
Briefträger, Mormone

was noch, frage ich

Sie hatten recht, sagen sie, Widerstand
zwecklos, und es gibt nicht die leiseste Hoffnung

Das heißt, wir stehen gemeinsam
diesseits der Barrikade
...

visada taip:
nei iš šio nei iš to
jie ima rėkti

paskui lyg susitaiko su kažkuo

nutyla ir žiūri į skirtingus kampus
ilgai, kol vėl nei iš šio, nei iš to
kaip pradės

aš tada imu ir pasakau
kas ant seilės užėjo, bet garsiai:
rytoj bus debesuota
su pragiedruliais!

(jie abstulbsta: sužiūra vienas
į kitą: beprotnamis, sako kažkuris)

o ką aš daugiau galiu, aš,
66-ųjų metų laidos portatyvinis
radijo imtuvėlis.
...

immer dasselbe:
nicht hü, nicht hott,
sie fangen an zu schreien

später scheinen sie sich damit abzufinden

verstummen und schauen lange in
entgegengesetzte Ecken, bis sie wieder loslegen
nicht hott, nicht hü

zu meiner eigenen Überraschung sage ich,
was mir auf der Zunge liegt, und zwar laut:
morgen wird es wolkig sein
mit Aufheiterungen!

(Sie sind bestürzt: schauen sich
an: Irrenhaus, sagt einer)

was kann ich aber mehr, ich
ein kleines tragbares Radio,
Baujahr 66.
...

kaitra ir vos juntamas atmatų dvokas
nuo šiukšlių konteinerių, ištrūkus
saga, įsispaudus asfalte, oras
nejudrus, klijingas, deginantis šnerves,

skalbiniai jame stingsta ir žmonės. Reikėtų
pajudinti ranką, įsitikinti, jog dar nevirtai
inkliuzu šitam peizaže: kaži kokios
gamyklos, kaminai kaitroje, darosi bloga

vien pagalvojus. Sėdžiu ant šaligatvio
krašto nesiryždamas užsirūkyti, pykina
nuo visko, nuo įkaitusio oro virpulio,
tolimo kūdikio verksmo, sėdžiu

nejudėdamas, ir tik vaikėzų būrys
važinėjasi sau riedučiais: skuduruoti
lyg kokie beduinai, iššaukiančiai
prisimerkę vis pažvelgia į mane,

brėždami begalinius ratus, pravažiuodami
vis arčiau ir arčiau, žybčiodami
akim, sklidini syvų, ginkluoti trumpais
keiksmažodžiais, kurių, dievaž, nusipelniau

sėdžiu, nedrįsdamas patikėti, apstulbęs,
iš lėto sendamas.
...

Hitze, ein Hauch Kompostgestank
von der Tonne, in den Teer getreten
ein verlorener Knopf, die Luft
wie Klebstoff zäh, kribbelt in der Nase

Wäsche wird steif darin, Menschen auch. Man müßte
die Hand heben, sich vergewissern, daß man nicht zu einem
Einschluß geworden ist in dieser Landschaft: Fabrikkamine
in der knallenden Hitze, schon beim Gedanken daran

wird einem schlecht. Ich sitze am Rand des Gehsteigs,
wage es nicht, eine Zigarette anzuzünden, gleich kommt's
mir hoch, von den Wirbeln der erhitzten Luft,
dem fernen Schreien eines Säuglings, sitze

reglos, nur ein paar Halbstarke fahren, mit sich
selbst beschäftigt, inline skates. Schäbig
gekleidet wie dahergelaufene Beduinen, die Augen
halb zugekniffen, schauen sie ab und an zu mir

ziehen unendliche Kreise, immer näher an mich
heran, mit blitzenden Augen
voll von Säften, bewaffnet mit kurzen
Schimpfwörtern, die ich, bei Gott, verdiene,

sitze ich, kann es kaum fassen, bestürzt,
langsam alternd.
...

tai jis iš tavo arbatos ištraukia citriną
tai jis pagraužia tavajam stalui kojas
tai jis junginėja šviesas, vaikšto ir
spragsi pirštais

jis mėčioja iki lubų tavo vaikus
skambina draugams ketvirtą valandą ryto
paskui trenkia į sieną butelį ir
myža į kriauklę

jis ateistas iš prigimties, jis dievo bausmė
jis tavo inkvizitorius ir saldusis kerštas
jis miega su tavo moterim ir miega
ramiai kaip kūdikis

jis ateina ir išeina kada panorėjęs
jis tyčia nesako tau kelinta valanda
jis juokiasi iš tavęs, juokiasi net
susiriesdamas

jis dažo tavo citriną į cukrų ir kramto
žiūri į akis ir sako: „kada nors tave nužudysiu"
žiūri, linguoja
tavo galvą ir šiepiasi.
...

er ist's der die Zitrone aus deinem Tee fischt
er ist's der die Beines deines Tisches annagt
er ist's der die Lichtschalter umlegt, umhergeht und
mit den Fingern schnippt

er wirft deine Kinder an die Zimmerdecke
er ruft um vier Uhr morgens deine Freunde an
er schmeißt die Flaschen gegen die Wand und
pißt ins Waschbecken

er ist ein geborener Atheist, er ist die Strafe Gottes
er ist dein Inquisitor und deine süße Rache
er schläft mit deiner Frau und schläft
sanft wie ein Säugling

er kommt und geht wie es ihm gefällt
er sagt dir absichtlich nicht wie spät es ist
er lacht dich aus, lacht bis zum
Umfallen

er tunkt die Zitrone in den Zucker und kaut
schaut dir in die Augen und sagt: "eines Tages bring ich dich um"
schaut, nickt
deinen Kopf und grinst.
...

اين همونيه كه ليمو رو از تو چاييت صيد ميكنه.
اين همونيه كه پايههاي ميزتو ميجوه
اين همونيه كه جاي كليداي برقو عوض ميكنه،
اون دو رو برا ميپلكه و با انگشتاش بشكن ميزنه.

اون بچهها تو مياندازه رو نوك سقف اتاق
اون صبحها ساعت چهار به دوستات زنگ ميزنه
اون بطريارو پرت ميكنه به ديوار و
توي سينگ ظرفشويي ميشاشه .

اون يه ملحد مادر زاديه ، اون لعنت و نفرين خداست
اون بازجوي تو و انتقام شيرينته
اون با زنت ميخوابه تو بغلش آروم و راحته مثل يه شيرخواره

اون ميآد و ميره هر طور كه عشقش ميكشه
اون از روي قصد نميگه ساعت چنده
اون غش غش بهت ميخنده
تا سرحد بيهوشي هم ميخنده

اون ليمو رو تو شكر ميزنه و ميمكه
راس تو چشات نگاه ميكنه و ميگه:
«يه روز كلكتو ميكنم»
نيگات ميكنه بر و بر سرشو تكون ميده و پوزخند ميزنه.
...

pasitrankęs po pasaulį, prakutęs
grįžo namo, dovanomis vežinas
naujoj mašinaitėj

tuoj visa plati giminė susėdo už stalo,
ragavo Jack Daniels ta proga, mandagiai
besiraukydami

keliauninkas, perleidęs porą stiklų
pervirš, kalbos pritrūkus, ėmė ir
pasidejavo

vokiečiai tvarkingi, airiai darbštūs,
olandai vaišingi, tik mes vieni, lietuviai,
išvis neturim kuo pasirodyt

tai tėvokas, sugraibęs lazdą, kaip
užsiautė anam per dantis

sakydamas: bet dabar tai ir tu jau
turėsi kuo prieš kitus pasirodyt
...

durch die Welt gereist, kam er nach Hause,
durchweg erleuchtet, im neuen Auto
und mit Geschenk

gleich strömte die ganze Mischpoke zu Tisch,
probierte Jack Daniels aus gegebenem Anlaß,
und man verzog höflich die Mienen

der Weitgereiste nahm ein paar Gläschen
über den Durst und maulte auf einmal,
als das Gespräch ins Stocken geriet

die Deutschen wären ordentlich, die Iren fleißig,
die Holländer gastfreundlich, nur wir Litauer
hätten partout nichts aufzuweisen

da holte das Väterchen seinen Stock hervor,
gab ihm eins damit vor die Zähne

und fügte hinzu: jetzt hast auch du
vor Fremden etwas aufzuweisen
...

потолкавшись по свету и раздобрев,
он вернулся домой на новеньком автомобиле
с кучей разных подарков

тут же вся большая родня собралась у стола,
отведала Jack Daniels, вежливо морщась
по таковому случаю

путник опустошил две-три полненьких стопки,
вдруг притих разговор, а он возьми
да пожалуйся

немцы сплошь аккуратны, ирландцы трудолюбивы,
голландцы радушны, и только вот нам, литовцам,
вообще не с чем выступить

тут его тятенька хвать полено и как
даст заезжему по зубам

со словами: ну теперь-то и тебе
будет нестыдно перед чужими
...