Poets

zunächst versuche man, ihn auf jede mögliche Weise zu ärgern, man schimpfe und spotte, bis Schaum vor den Mund tritt

tai iš tiesų buvo jis - tikras ir neabejotinas, be jokių atestavimų. Važiavo auksinėj karietoj, kinkytoj ketvertu baltų žirgų, organizacinio komiteto išprašytoj iš atsivertėlio milijonieriaus. Tikras ir vienintelis, kiek sutrikusiai besišypsantis pro karietos langą, žvelgiantis į visus ir į nieką. Minia žygiavo iš paskos, stovėjo abipus ant šaligatvių, laiptų baliustradų, vaikėzai mojo iš medžių, tyčia krisdami ant asfalto, vis dar negalėdami patikėti, jog nebeskauda ir jau, matyt, niekada neskaudės. Kareiviai saliutavo salvėmis iš dabar jau nereikalingų ginklų, ministrai rinkosi į paskutinį iškilmingą posėdį, juokas ir džiūgavimai liejos gatve pirmyn, šūksniai ir valiavimai, pagaliau, pagaliau, sveiki sulaukę, ir tik įdėmiai įsižiūrėjus iš kai kurių judesių, iš trumpų ir keistų susižvalgymų galima buvo suvokti, ką jaučia minia: stačiai alpsta iš baimės ir neapykantos.

das war wirklich er - echte und unbezweifelt ohne jegliche Atteste. Er fuhr in einer goldenen Kutsche, gezogen von vier weißen Pferden, ausgeliehen vom Organisationskomitee von Bekehrten Millionär. Echter und einziger, bißchen unwohl lachend durch das Kutschenfenster, auf alle und auf nichts guckend. Die Masse marschierte hinterher, stand beiderseits auf den Fußgängerwegen, Treppen die Kerle winkten von den Bäumen, mit Absicht fallend auf den Asphalt, immer noch nicht glauben könnend, daß es nicht mehr weh tut und, warscheinlich, nie weh tun wird. Die Soldaten schossen Salut aus jetz nicht mehr brauchbaren Gewehren, die Minister sammelten sich zur letzten feierlichen Sitzung, Lachen und Jubel breitete sich aus die Straße aufwärts, Schreie und Hurra, endlich, herzlich erwartet, Ihr Ersehnten! und nur wenn man genau hinguckte aus manchen Bewegungen, aus kurzen und merkwürdigen Blicken konnte man erschließen, was die Masse fühlt: sie fällt in Ohnmacht vor Ärger und Haß